Žygiuojame pėsčiomis: atskleidė, kaip maitintis tokių iššūkiu metu

Organizmas patirs mažesnį šoką, jei ruošitės iš anksto

Pasak prekybos tinklo IKI maisto ekspertės Vilmos Juodkazienės, ilgesnės kelionės pėsčiomis visuomet pareikalauja fizinės ištvermės, o pastaroji iš dalies priklauso ir nuo to, ką ir kiek mes valgome. Pirmoji taisyklė, anot V. Juodkazienės, yra tinkamas organizmo aprūpinimas skysčiais, todėl žygio metu būtina gerti daug vandens ir turėti pakankamas jo atsargas: „Jei keliaujama apie 50 km, būtina išgerti ne mažiau kaip 3 litrus vandens, o einant 100 km rekomenduojama suvartoti net apie 6 litrus vandens“.

Kalbant apie maistą, V. Juodkazienė teigia, jog ne mažiau svarbus ir pats pasiruošimas žygiui. „Bent dieną prieš ilgas distancijas patariama valgyti lengvesnį, tačiau maistingą ir visavertį maistą. Pasirūpinkite, kad vakarienė būtų praturtinta garintomis ar šviežiomis daržovėmis – tam puikiai tiks cukinijos, morkos, brokoliai, įvairios ankštinės daržovės. Taip pat dera neriebių baltymų turintis maistas, pavyzdžiui žuvis, kiaušiniai, balta mėsa. Galite gaminti trintas sriubas, troškinius“, – pataria V. Juodkazienė.

Pusryčiai prieš žygį, maisto ekspertės siūlymu, taip pat turėtų būti lengvi, bet maistingi – idealiausiu pasirinkimu V. Juodkazienė laiko viso grūdo košes.

Alkis kelionėje neišvengiamas

Kelionės metu ekspertė siūlo apsirūpinti sveikais užkandžiais: „Tam puikiai tinka įvairūs riešutai, džiovinti vaisiai, sveikuoliški sausainiai ar batonėliai. Ne pro šalį su savimi turėti ir gero, juodo šokolado. Svarbu, kad mitybine prasme maistas suteiktų energijos ir sotumo, tačiau nesueikvotų daug jėgų virškinimui bei neapsunkintų organizmo“, – pabrėžia pašnekovė.

V. Juodkazienė įsitikinusi, jog žygio meniu turėtų būti iš anksto apgalvotas. „Skirkite laiko ir apmąstykite, ką iš tiesų vertėtų su savimi neštis į žygį – juk kelionės krepšyje vietos turi atrasti ne tik maistas, bet ir kiti būtinieji atributai. Jei galimybės leidžia, galima šildytis maistą ar netgi jį virti specialiuose prikaistuviuose, kitu atveju rekomenduoju rinktis tokius pasirinkimus, kuriuos galima valgyti ir šaltus. Pavyzdžiui, su savimi turėkite kelias riekes viso grūdo duonos, skardinę tuno, indelį humuso, pjaustytų daržovių, keletą vaisių. Pagrindiniam patiekalui galite iš anksto pasiruošti ankštinių augalų troškinį, kuris net ir be mėsos gali būti puikiu baltymų ir angliavandenių šaltiniu“, – rekomenduoja IKI maisto ekspertė.

Keliauja pėsčiomis aplink Lietuvą: kas užima svarbiausia vietą kuprinėje?

Ne vieną dešimtį įvairių distancijų žygių įveikęs Šarūnas Dignaitis liepos mėnesį leidosi į įspūdingą žygį po Lietuvą „Ačiū už pamokas!”, kurio tikslas yra atkreipti dėmesį į būtinus švietimo pokyčius ir padėkoti visiems, kurie jau spėjo prie jų prisidėti. Idėjos autorius sako, jog išėjimas į gamtą suartina su jos didybe, padeda išvalyti mintis, sustiprina tiek dvasinę, tiek fizinę žmogaus būklę. Tiesa, čia pat Š. Dignaitis priduria, jog leidžiantis į ilgesnius žygius, kurie trunka daugiau nei parą laiko, kiekvienas keliautojas susiduria su įvairiais iššūkiais ir maisto klausimas yra vienas jų.

„Man žygiuose svarbiausias dalykas yra vanduo. Visuomet apgalvoju, kokį atstumą eisiu, pagal tai reguliuoju, kiek vandens reikia išgerti, kiek ir kur galėsiu pasipildyti jo atsargas. Karštuoju metų laiku gerti daug skysčių yra itin svarbu“, – pasakoja Š. Dignaitis.

Namų pojūtį primena šiltas maistas

Kalbėdamas apie maistą, žygių mylėtojas sako, jog jau įpratęs su savimi nešiotis maisto prikaistuvį, todėl, susiruošęs į ilgesnių distancijų keliones, jau įprato gamintis lauko sąlygomis. „Pusryčiams beveik visuomet verdu košes, naudoju greito paruošimo, tačiau atsižvelgdamas į maistinę vertę. Šiltas maistas visai dienai nuteikia gerai, duoda energijos. Taip pat, kiekvieną ryta turiu ritualą – išgerti puodelį arbatos“.

Š. Dignaitis primena, jog ilguose žygiuose labai svarbu neapsikrauti daiktais, tad ir maisto atsargas irgi reikėtų susidėti apgalvotai. „Aš visuomet su savimi turiu lengvų užkandžių: riešutų, džiovintų vaisių, sveikuoliškų batonėlių. Stengiuosi per parą sunaudoti reikiamą kalorijų kiekį, nes žygiuojant išeikvojama labai daug energijos. Mano kuprinėje taip pat dažnai galima rasti įvairių konservų. Eidamas pro miestelius, nevengiu užsukti į vietines parduotuvėles, kur nusiperku kokį skanėstą. O keliaujant po atokesnius kaimelius, pasitaiko, kad ir vietos gyventojai pavaišina duonos kepalu ar naminėmis dešromis“, – pasakoja Š. Dignaitis ir išduoda, jog dėl pastarojo žygio netgi atsisakė daugybę metų puoselėtos vegetarinės mitybos ir grįžo prie mėsiškų patiekalų.

Valgymas gryname ore suteikia kur kas daugiau malonumo

„Dar vienas svarbus momentas, kurio nepaneigs nei vienas keliautojas ar gamtos mylėtojas yra tai, jog gryname ore visas maistas yra kur kas skanesnis nei uždaroje patalpoje. Kartais, po daugybės įveiktų kilometrų, stabtelėju gražioje vietoje, valgau sumuštinį ir atrodo, jog tokio skanaus dar niekad nesu ragavęs“, – valgymo lauke malonumą pabrėžia Š. Dignaitis.

Šiai minčiai antrina ir prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė. Anot jos, šiltuoju metų laiku stebimas kur kas didesnis jau paruoštų valgyti maisto produktų ir užkandžių populiarumas.

„Vasarą kaip niekad norisi būti kuo daugiau gryname ore ir kuo mažiau laiko leisti virtuvėje. Natūralu, kad žmonės perka valgymui jau paruoštus, patogiai supakuotus ir dažnai net įrankiais papildytus maisto pasirinkimus, kuriuos patogu pasiimti su savimi keliaujant į gamtą. Tam siūlome įvairių rūšių salotas, sumuštinius, vaisių rinkinius, įvairiomis užtepėlėmis pagardintus daržovių asorti, šviežiai keptas bandeles su įvairiais įdarais“, – apie valgymui gamtoje tinkamus pasirinkimus priduria B. Čaikauskaitė.