Vaikų valgiaraščio pokyčiai: kas išies pasikeitė nuo rugsėjo?

Iššūkis – tiekti sveiką ir vaikams priimtiną maistą

A. Matulevičiūtė įsitikinusi, jog bendra naujųjų taisyklių kryptis yra gera. Cukraus ir druskos kiekio mažinimas, siekis pasiūlyti vaikams įvairesnio maisto, didinti tausojančių patiekalų skaičių, kiek įmanoma mažinti gruzdinto bei riebaluose kepto maisto, gyvūninės kilmės riebalų suvartojimą, įtraukti daugiau viso grūdo gaminių – visa tai labai svarbu siekiant visavertės ir kokybiškos vaikų mitybos. Vis tik, pasak specialistės, nustatyti tam tikrus kiekybinius kriterijus valgiaraščiams yra tik viena iš užduočių. Ne mažiau svarbu yra pasistengti, kad sveikatai palankesnis maistas būtų vaikams skanus ir estetiškai pateiktas.

„Reikia galvoti ne tik apie tai, kad vaikų gaunamas maistas būtų palankus sveikatai, bet ir apie patrauklų, estetišką jo pateikimą, žiūrėti, kas vaikams iš sveikesnių pasirinkimų patinka labiau, kas mažiau ir prie to derintis. Savo kūrybiškumą čia turėtų pasitelkti tiek mokyklų valgyklų virėjai, tiek produktų tiekėjai, tiek kulinarai. Manau, kad jeigu taisyklių bus laikomasi tik formaliai, nesistengiant paruošti vaikams patinkančio maisto, mokiniai gali paprasčiausiai nenorėti valgyti mokyklose ar darželiuose“, – sako A. Matulevičiūtė.

Sveikiems mitybos įpročiams formuoti – specialios užkandžių dėžutės

Teigiamai mitybos poveikio sveikatai tyrėja vertina ir naujųjų taisyklių nuostatą, jog ugdymo įstaigose vaikams turi būti sudaryta galimybė atsinešti, laikyti ir valgyti namuose paruoštą maistą. Pasak A. Matulevičiūtės, jei vaiko šeimoje sveikai mitybai yra skiriamas pakankamas dėmesys, tai priešpiečių dėžutės ruošimas namuose kartu su tėveliais mažajam gali būti labai naudingas.

„Net ir geriausia maitinimo sistema mokyklose niekuomet nepakeis to, kokį suvokimą, mitybos įpročius vaikas įgyja namuose. Visuomet yra svarbu pasistengti, kad sveikesnis valgymas, maisto ruošimas vaikui taptų įpročiu, o kartu ir mokymosi procesu. Dėl to ruošiant vaiko užkandžius ar pietus nešimuisi į darželį ar mokyklą reikėtų į šį procesą įtraukti ir pačius mažuosius, papasakoti, kodėl jų užkandžių dėžutėje turi atsirasti vietos morkai ar obuoliui”, – įsitikinusi A. Matulevičiūtė.

Apie tai, kad priešpiečių ar pietų ruošimas namuose ir jų nešimasis į mokyklą gali tapti puikia galimybe tinkamiems vaikų mitybos įpročiams ugdyti, kalba ir prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė. Jos teigimu, net ir gražiai apipavidalinta, tam tikra istorija apipinta vaiko užkandžių dėžutė gali padėti mažajam susidraugauti su vaisiais ir daržovėmis.

„Jau trečius metus vykdydami socialinę akciją „Sodinčius“ siekiame padėti ne tik tėveliams, bet ir pedagogams supažindinti vaikus su skirtingais vaisiais, daržovėmis, žalumynais bei uogomis ir taip paskatinti juos tokio maisto valgyti daugiau. Šiemet šiam tikslui sukūrėme specialias užkandžių dėžutes – „Sveikatronus“, kurios yra papuoštos skirtingų daržovių–herojų atvaizdais. Personifikuotos daržo ir sodo gėrybės – pomidoras, brokolis, obuolys, morka ir avietė – leidžia kurti artimesnį ir vaikui patrauklesnį santykį su maistu, kurį jis nešasi į darželį ar mokyklą“, – sako B. Čaikauskaitė.

Bulvės – nepelnytai nuvertinos, pienas – per daug sureikšmintas

Tuo metu A. Matulevičiūtė vertindama naująjį vaikų mitybos mokyklose ir darželiuose aprašą išskiria ir keletą aspektų, kurie, jos manymu, nebūtinai nulemia sveikesnį vaikų maitinimąsi.

„Tenka pastebėti, kad diskusijų apie sveiką mitybą kontekste dažnai nuvertinamos bulvės. Ir naujosiose vaikų maitinimo nuostatose bulvė yra išimta iš rekomenduotinų produktų sąrašo, o šios daržovės kiekis numatomame vaikų mitybos racione sumažintas. Vis tik, mano manymu, bulvė yra naudinga daržovė, tik itin svarbu, kaip ji yra paruošiama. Vandenyje ar garuose virtas bulves valgyti tikrai galima, juolab, kad vaikai jas tikrai mėgsta“, – sako A. Matulevičiūtė.

Mitybos poveikio sveikatai tyrėja nesutinka ir su tuo, kad vaikams per dieną būtina suvartoti ne mažiau 200 mililitrų pieno ar atitinkamą kiekį kalcio turinčių pieno produktų. Jos teigimu, įvairūs tyrimai rodo, kad kalcio kiekis organizme su pieno produktų vartojimu yra mažai tesusijęs – tai yra tik populiarus įsitikinimas.

Galiausiai, nemažai skeptiškų atsiliepimų sulaukusi naujųjų taisyklių nuostata, kad darželiuose ir mokyklose per dieną turi būti patiekiamas bent vienas patiekalas tik iš augalinės kilmės produktų A. Matulevičiūtei neatrodo neįgyvendinamas.

„Baiminamasi, kad mokyklų virėjams bus sudėtinga gaminti maistą nenaudojant jokių gyvūninės kilmės produktų. Vis tik, tai tikrai nėra tokia jau sudėtinga užduotis – daržoves konvekcinėje krosnyje, makaronus su daržovėmis, salotas ir net desertus galima tikrai nesunkai paruošti be jokių gyvūninės kilmės produktų. Be to, taip gamini galima išmokti“, – įsitikinusi A. Matulevičiūtė.

Anot mitybos poveikio sveikatai tyrėjos, tėveliams, pedagogams, mokyklų valgyklų darbuotojams, maisto tiekėjams ir visai visuomenei suvienijus jėgas dėl bendro tikslo – pagerinti vaikų mitybą – nuosekliai dirbant tikrai galima pasiekti. Teigiami poslinkiai šioje srityje, anot A. Matulevičiūtės, matomi jau ir dabar.