Užgavėnės anksčiau: ne tik tradicinis maistas, bet ir erotikos elementai
„Užgavėnės – tai bičiuliška maisto dalijimosi šventė, ypač dosni liaudiškai vadintiems ubagautojams. Kartu tai ir mėsos patiekalų atsivalgymo metas prieš susilaikymą ilgam asketiškesniam gavėnios metui. Šventės metu, žinoma, neapsieinama ir be tradicinių sklindžių, juos žmonės ir patys skanaudavo, ir kitus vaišindavo. Apskriti blynai simbolizuoja saulę, kuri ypač džiugina pagaliau pergalingai ilgindama dieną ir šildydama“, – pasakoja V. Tumėnas.
Užgavėnių šventės metu susirinkusieji galėjo išragauti įvairių rūšių blynų – su varške, su kumpiu ir sūriu bei specialiai šiai šventei kepamų blynų su razinomis. Jų iš viso buvo išdalyta apie 1000, dalis tokių blynų pasiekė ir vargingai gyvenančias šeimas. Beje, anot prekybos tinklo IKI viešųjų ryšių vadovės Berta Čaikauskaitės, tai yra dešimtadalis to, kiek prekybos tinklo kulinarės iškepa per dieną. Apskritai vien blynams kepti kasdien sunaudojama 54 kg kiaušinių, 163 kg miltų, 277 l pieno.
Tačiau bene daugiausia dėmesio sulaukė etnologo pasakojimas apie dar negirdėtas Užgavėnių tradicijas, kuriose, pasirodo, buvo nemažai erotikos. Pasak jo, Lietuvoje visuomenė nuo seno laikėsi nustatytų etikos normų, save varžydavo ir viešai nereikšdavo jausmų, tačiau per Užgavėnes viskas būdavo priešingai.
„Anuomet tai buvo vienintelė diena, per kurią žmonės protestuodavo prieš vyraujančią santvarką, atsiskleisdavo ir viešai rodydavo savo emocijas bei potraukį vienas kitam. Tą dieną visi kvailiodavo, dūkdavo. Užgavėnės anksčiau buvo suprantamos kaip šeimos, žmogiškos meilės ir vaisingumo šventė. Ypač gerbiami būdavo jaunavedžiai – daugiausia būtent jie su arkliais apvažinėdavo dirbamus laukus. Iš nevedusiųjų buvo šaipomasi, o vedusieji buvo skatinami turėti kuo daugiau vaikų, jiems būdavo krečiami įvairūs erotinių poteksčių turintys pokštai“, – pasakoja V. Tumėnas.
