Tyrimas atskleidė naujus apsipirkimo įpročius per pandemiją

Jau daugiau nei metus atsikvėpti neleidžiančios COVID-19 pandemijos metu vartotojai atrado naujų pomėgių, pradėjo dažniau gaminti maistą namuose, o šiemet atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad didžioji dalis gyventojų pakeitė ir apsipirkimo įpročius. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, teigia, kad vartotojų elgesys maisto prekių parduotuvėse pastebimai pasikeitė.

„Pandemija pakeitė ne tik mūsų asmeninius gyvenimus ir kasdienybę, bet taip pat suformavo ir tam tikrus apsipirkimo įpročius, kurie leidžia jaustis saugiau COVID-19 protrūkio metu. Atliktas visuomenės tyrimas rodo, kad naujus įpročius, tokius kaip pirkinių krepšelio planavimas, apsipirkimas su sąrašu, gyventojai planuoja išlaikyti ir ateityje. Savo ruožtu, siekdami, kad apsipirkimas būtų kuo saugesnis ir patogesnis, mes toliau didiname savitarnos kasų skaičių ir imamės kitų pirkėjų įpročius atitinkančių sprendimų“, – sako V. Budrienė.

Pasak komunikacijos vadovės, naujai susiformavę įpročiai nėra trumpalaikiai – net 72 proc. apklaustųjų teigia, kad net ir po karantino visiškai arba iš dalies ketina apsipirkti taip, kaip įprato per pastaruosius metus. Kaip rodo „Norstat“ atliktos apklausos duomenys, labiausiai tam pritarti linkę vyresnio amžiaus žmonės – net 78 proc. 60–70 m. amžiaus grupei priklausančių pirkėjų. 

Apsiperka greičiau

Tyrimo rezultatai atskleidė, kad pirkėjai neužsibūna parduotuvėse – net 42 proc. apklaustųjų teigia, kiekvieno apsilankymo metu apsiperkantys greičiau nei įprastai. Dar apie trečdalis (35 proc.) prisipažįsta, kad ne visada, tačiau dažniau nei anksčiau, rinkdamiesi prekes stengiasi užtrukti kuo trumpiau.

V. Budrienės teigimu, norą apsipirkti greičiau ir vengti kontaktų su kitais asmenimis, rodo ir išaugęs savitarnos kasų populiarumas. Prekybos tinklo duomenimis, prieš pandemiją savarankiškai apsipirkti buvo įpratę apie pusė (40–50 proc.) žmonių, o pastaraisiais metais šis skaičius šoktelėjo net 10 procentinių punktų. 

Kiek daugiau nei trečdalis (35 proc.) apklaustųjų teigia karantino metu įpratę rinktis arčiau namų esančias parduotuves. Tiesa, pastebimas skirtumas tarp dviejų didžiausių Lietuvos miestų. Vilniečiai labiausiai linkę rinktis artimesnę lokaciją (41 proc.), o štai net 59 proc. Kauno gyventojų pirmenybę teikia mėgstamoms parduotuvėms, nepriklausomai nuo to, ar šios yra arčiau namų. 

Įprato planuoti pirkinius

„Nuolat primename pirkėjams, kad geriausia maisto prekėmis apsirūpinti kuo tikslingiau – susiplanuoti vienos ar net kelių savaičių valgiaraštį, atvykti jau turint pirkinių sąrašą. Džiugu, kad ir čia pastebime pokyčių: prieš pandemiją su pirkinių sąrašu atvykdavo ketvirtadalis, o  karantino metu šį įprotį išsiugdė daugiau nei trečdalis (34 proc.) pirkėjų“, – tyrimo rezultatus komentuoja V. Budrienė.

Pasak prekybos tinklo komunikacijos vadovės, pakitę ir naujai atsiradę apsipirkimo įpročiai bei prekybos vietose taikomos saugos priemonės leidžia klientams jaustis ramiau. Daugiau nei pusė apklausos dalyvių teigia, kad apsirūpindami maisto prekėmis jaučiasi visiškai ar pakankamai saugūs. Tuo tarpu prekybos tinklas, greta visų būtinų saugumo užtikrinimo priemonių, jau kelis mėnesius vykdo ir logistikos centro darbuotojų testavimą.