Šviežios lietuviškos bulvės: kokie iššūkiai lydi ir kada kasime derlių

Bulvių sodinimas, derliaus gausa ir kokybė tiesiogiai priklauso nuo oro sąlygų ir šiemetinis žvarbus pavasaris šiek tiek sujaukė bulvių augintojų planus. Vis dėlto, nors pavasariška šiluma nelepino ir bulviasodį teko nukelti, Šilutės rajone ūkininkaujantis Kęstutis Macijauskas tikisi, kad pirmosios šviežio derliaus bulvės parduotuvių lentynas turėtų pasiekti jau liepos pradžioje.

Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, teigia, kad vietoje auginamos sezoninės daržovės, o ypač šviežios bulvės pirkėjų yra labai laukiamos.

„Lietuviai visuomet laukia pirmojo agurkų, pomidorų ar salotų derliaus, tačiau vienos iš daugiausia dėmesio sulaukiančių daržovių – šviežios lietuviškos bulvės. Jos yra itin mėgstamos, galima sakyti, bene kasdienis produktas, todėl norėdami užtikrinti kuo greitesnį jų tiekimą ir ankstyvą šviežių bulvių pasiūlą, nuolat glaudžiai bendraudarbiaujame su vietos ūkininkais“, – sako V. Budrienė.

Derlius priklauso nuo daugelio veiksnių

Šilutės rajone daugiau nei 30 metų bulves auginantis ir prekybos tinklui „Iki“ jas tiekiantis ūkininkas K. Macijauskas pasakoja, kad bulvių augimas ir derlius priklauso net nuo kelių faktorių: žemės, oro temperatūros, bulvių veislės ir drėgmės dirvoje kiekio.

„Norint sodinti bulves, reikia, kad žemė įšiltų ne mažiau kaip iki 5–6, o geriausia 7 laipsnių. Į kuo šiltesnę žemę bulvė sodinama, tuo geriau. Bulviasodžio laikas priklauso tik nuo oro, nes bulvės mėgsta patogias, optimalias augimo sąlygas. Tada jos greičiau dygsta, vystosi, auga“, – pasakoja ūkininkas.

K. Macijauskas sako, kad bulvės labai tinkamos auginti Lietuvoje ir yra tikrai lietuviška daržovė: „Sniegas ar šaltis visai nebaisus bulvėms. Ir po šaltesnių žiemų nei ši turėdavome puikų derlių. Tikrasis klimato iššūkis – kiek žvarbesnis, šaltesnis ir drėgnesnis nei įprastai pavasaris. Dėl jo šiek tiek nusikėlė bulvių sodinimas. Pernai tokiu laiku jau viską būdavome pasodinę, o šiais metais – vėlyvąsias bulves vis dar sodiname. Paradoksas toks, kad su gamta nepagudrausi – jei bulvę pasodinsi į šaltą žemę – ji tiesiog neaugs“, – tvirtina ūkininkas.

Anot jo, tiek derliaus gausa, tiek bulvių kokybė priklauso nuo gamtos: ne tik nuo bulvių sodinimo laiko, bet ir nuo to, koks oras bus vasarą. Jeigu vasara pasitaiko itin karšta ir oro temperatūra pakyla per 25 laipsnius – dirvoje bulvės sustoja augti, o tai nulemia ir kuklesnį derlių. Optimalus oras bulvėms – mažiau nei 25 laipsniai, su saikingu lietumi. Taip pat bulvėms reikalinga ne tik optimali temperatūra, bet ir tam tikras drėgmės kiekis: jeigu gamtos sąlygos bulvėms augti pasitaiko itin palankios –  tuomet derliaus galima tikėtis gausesnio.

Užaugina iki 1000 tonų bulvių

K. Macijauskas savo ūkyje per metus užaugina nuo 800 iki 1000 tonų bulvių. Ūkinininkas atskleidžia, kad bulviasodis kasmet vyksta panašiu metu – balandžio viduryje. Tačiau tiksli sodinimo data, anot jo, priklauso tik nuo oro sąlygų. Kadangi šįmet pavasaris yra šaltesnis nei įprasta – bulves taip pat teko sodinti kiek vėliau.

Kalbėdamas apie šių metų orų ir itin šaltos ir sniegingos žiemos įtaką bulvių auginimui, ūkinininkas pabrėžia sniego privalumus dirvai: „Didelis sniego kiekis dirvai taip pat pasitarnauja į naudą, nes suteikia daug drėgmės. Pastaraisiais metais drėgmės lygis dirvoje buvo labai nukritę – o tai irgi tam tikras iššūkis. Taip pat dėl šaltos žiemos ir dėl minusinės temperatūros turėjo sušalti žemėje gyvenantys kenkėjai vabalai ir kiti parazitai“, – sako K. Macijauskas.

Pasakodamas, ar vėlyvesnis bulviasodis turės įtaką bulvių tiekimui į parduotuves, ūkininkas pabrėžia, kad pirmąsias bulves, kaip ir įprasta jis tikisi pristatyti liepos pradžioje. „Nors dėl orų tikslios datos garantuoti negaliu, kaip ir įprasta, bulves žadame pristatyti pirmosiomis liepos dienomis. Žinoma, dėl atitinkamų oro sąlygų keliomis dienomis bulvių pristatymas gali ir skirtis“, – teigia K. Macijauskas.