Šviežia jautiena ir karpis „Iki“ parduotuvėse – 100 proc. tik lietuviški. Kuo jie pranašesni?
Skaniai kepta jautiena, minkšta vištiena ar šviežias karpis – kas galėtų būti geriau nei mėsa tiesiai iš Lietuvos augintojų? Pasak „Iki“ komunikacijos vadovės Vaidos Budrienės, prekybos tinklas pasirinkęs į savo parduotuves tiekti būtent lietuviškos kilmės mėsą. Pirkdami šviežią jautieną ar karpį pirkėjai gali būti 100 proc. tikri, kad tai – vietos gamintojų produkcija. Toks prioritetas lietuviškiems gaminiams ne tik užtikrina maksimalų šviežumą, bet ir leidžia kontroliuoti aukštą mėsos kokybę.
„Lietuviams rūpi, iš kur ant jų stalo patenka mėsa, ir jie mieliau renkasi išaugintą vietos ūkiuose. Pirkėjams pageidaujant vartoti daugiau lietuviškos produkcijos, net 95 proc. į „Iki“ parduotuves patenkančios šviežios mėsos atkeliauja iš Lietuvos gamintojų. Tuo tarpu sveriamos mėsos skyriuje absoliučiai visa vištiena, kiauliena, jautiena – tik lietuviškos kilmės. Mūsų šalyje užauginta mėsa pasižymi aukšta kokybe, o į „Iki“ parduotuves pristatoma per itin trumpą laiką “, – pažymi V. Budrienė.
Lietuviška produkcija – šviežia ir kokybiška
Lietuviai dažnai renkasi savo šalies produkciją dėl emocinių paskatų, taip pat siekdami paremti vietos ūkius ir ekonomiką. Tačiau, kaip teigia „Iki“ komunikacijos vadovė, dėl įvairių priežasčių mūsų šalies gamintojų mėsa dažnai būna ir kokybiškesnė.
„Visų pirma, kuo trumpesnė produktų pristatymo grandinė, tuo jie yra šviežesni. Mėsą renkantis iš Lietuvos gamintojų, būna užtikrinamas trumpiausias kelias iki vartotojo. Tai reiškia, kad pirkėjas gauna maksimaliai šviežią mėsą, kuri būtina skanaus patiekalo pagaminimui“, – sako V. Budrienė.
„Iki“ stiprybė rinkoje – šviežių produktų asortimentas. Todėl mėsa nėra kaupiama, o į parduotuves pristatoma net 6 kartus per savaitę. Trumpesnė tiekimo grandinė reiškia ne tik šviežumą, bet ir labiau tausojamus gamtos bei energetinius išteklius, mažesnį poveikį aplinkai.
Prekybos tinklas „Iki“ kelia ypač griežtus reikalavimus kokybei, todėl dirbant su vietos tiekėjais yra dar paprasčiau kontroliuoti saugą ir mėsos kokybę. Mūsų šalies augintojai laikosi aukštų paukščių ir gyvulių auginimo sąlygų standartų, o visą tiekimo grandinę griežtai prižiūri šalies atsakingos tarnybos.
„Kokybiškos gyvulių auginimo sąlygos svarbu ne tik dėl gyvūnų gerovės, bet ir dėl galutinio produkto maistinių bei skoninių savybių. Jeigu gyvūnas laikomas kuo palankesnėmis sąlygomis, kokybiškai maitinamas, jis patiria mažiau streso. Tai lemia, kad mėsa bus minkštesnė, šviesesnė, sultingesnė ir lengviau paruošiama“, – aiškina B. Budrienė.
Buliaus mėsa – laiptelis dar aukščiau
Prekybos tinkle „Iki“ dominuoja lietuviškos kilmės mėsa. Pavyzdžiui, kiauliena iš mūsų šalies augintojų sudaro 92 proc. reguliaraus šios mėsos asortimento. Tuo tarpu tiek sveriama, tiek savitarnos lentynose randama šviežia ir jau supakuota jautiena „Iki“ parduotuvėse – 100 proc. lietuviškos kilmės.
„Lietuviai nusimano, kas yra gera mėsa, ir vertina kokybišką produkciją. Jautiena dažnai atsiduria pirkėjų krepšeliuose, todėl esame paruošę įvairų asortimentą: nuo smulkintos jautienos, jautienos mentės pjausnių iki sprandinės su pomente, kumpio be kaulo ar šonkauliukų“, – teigia V. Budrienė.
Ji pažymi, kad sveriamose vitrinose esanti jautiena ypatinga ne tik kilme, bet ir išskirtine kokybe. Iš tiesų ji yra ne mažiau nei 5 dienas brandina buliaus mėsa.
„Brandinimas pirkėjams suteikia išskirtinį skonį ir padeda mėsoje išsaugoti naudingas medžiagas. Tokia mėsa yra minkštesnė, geresnės tekstūros, ją greičiau paruošti, o patiekalai su ja turi malonesnį aromatą. Be to, ji yra ir lengviau virškinama“, – vardija „Iki“ komunikacijos vadovė.
Vištiena: be antibiotikų ir be faršo
„Šiemet pastebime, kad, lyginant su pernai metų pavasariu, daugiau pirkėjų renkasi paukštieną. Tokį pasirinkimą lemia ne tik augantis dėmesys sveikatai palankesnei mitybai, bet ir itin aukšta lietuviškos paukštienos kokybė“, – sako V. Budrienė.
Vietinių augintojų vištiena „Iki“ savitarnos lentynose sudaro net 96 proc., tuo tarpu sveriamose vitrinose parduodama reguliaraus asortimento šviežia vištiena yra ne tik lietuviška, bet ir užauginta be antibiotikų bei šviežiai išpjaustoma vietoje. Be to, visa fasuota „Iki“ prekinio ženklo šviežia vištiena taip pat užauginta be antibiotikų.
„Visų pirma, vištiena be antibiotikų yra sveikesnė. Reiškia, paukštis buvo sveikas, nesirgo, buvo rūpintasi jo gyvenimo sąlygomis ir visaverte mityba. Tai svarbu tiek dėl gyvūnų gerovės, tiek dėl mėsos kokybės – tokia vištiena turi natūralesnį skonį ir aromatą“, – sako „Iki“ komunikacijos vadovė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad IKI prekių ženklu pažymėta smulkinta vištiena „Iki“ parduotuvių savitarnos lentynose yra smulkinta mėsa, o ne faršas, kaip yra įprasta rinkoje. Pastarasis yra priskiriamas jau pusgaminių kategorijai. Faršas yra ta pati smulkinta mėsa, tačiau jo sudėtyje gali būti įvairiausių priedų: vandens, druskos, krakmolo, baltymų, sojos, pipirų, aromatinių medžiagų. Tuo tarpu smulkinta mėsa yra tiesiog nukaulinta ir susmulkinta šviežia vištiena, kurios sudėtyje gali būti tik iki 1 proc. druskos.
Karpis – tik lietuviškas
„Iki“ taip pat rūpinasi, kad prekybos vietas pasiektų tik pati šviežiausia ir įvairių rūšių žuvis. „Daug dėmesio skiriame plačiam žuvies ant ledo asortimentui. Matydami didėjantį pirkėjų susidomėjimą žuvimi, siūlome įvairių jos ir jūros gėrybių rūšių pasirinkimą. Taip pat kiekvieną mėnesį pristatome mėnesio žuvies pasiūlymą – siūlome vis kitą naują žuvies rūšį, kurios įprastai prekyboje nebūna, arba ypatingą kainą jau esančiai asortimente pirkėjų pamėgtai žuviai“, – sako V. Budrienė.
Dėmesys gyvūnų gerovei „Iki“ paskatino pirmąjį iš prekybos tinklų Lietuvoje nutraukti prekybą gyva žuvimi. Dar 2020 m. pavasarį buvo išmontuoti paskutiniai gyvos žuvies akvariumai „Iki“ parduotuvėse, o vietoj jų pirkėjams siūloma nuolat plečiama žuvies įvairovė.
Siekiant užtikrinti žuvies šviežumą, viena populiariausių žuvies rūšių – karpis – „Iki“ parduotuvėse yra tik lietuviškas. Bendradarbiaujant su vietos augintojais, jie pristatomi švieži skrosti.
Be to, net 26 „Iki“ parduotuvėse yra rūkyklos, kuriose darbuotojai patys rūko žuvį, pavyzdžiui, skumbrę, ešerį, silkę.