Projektas „Menas be stogo atgyja“ – pasiekė kulminaciją: paskelbti net trys nugalėtojai

Prekybos tinklo „Iki“ ir projekto „Menas be stogo“ organizuotas konkursas „Menas be stogo atgyja“ pasiekė finišo tiesiąją, išrinkti net trys šio projekto laureatai. Daugiausiai balsų surinkę menininkai bus apdovanoti 1000 eurų piniginiais prizais, be to, laimėtojų darbai papuoš „Iki“ parduotuvėse parduodamą atributiką, kurią galės įsigyti kiekvienas norintis.

„Konkurso „Menas be stogo atgyja“ tikslas – padėti per pandemiją nukentėjusiems menininkams. Džiaugiamės, kad mūsų tinklo kartu su projektu „Menas be stogo“ organizuotas konkursas sulaukė ne tik didelio dalyvių, bet ir balsuotojų skaičiaus. Sveikiname nugalėtojus ir džiaugiamės, kad netrukus mūsų parduotuvėse pasirodys atributika su nuostabiaisiais jų darbais“, – sako Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė.

Konkursas „Menas be stogo atgyja“ vyko net tris savaites, jo metu visų susidomėjusiųjų bendru balsavimu išrinkti trys geriausi darbai: architekto, menininko ir dėstytojo Daliaus Regelskio darbas „Jono Meko skersvėjis“, tapytojos Adelės Liepos Kaunaitės „Tylos miestas“ ir dailininko Mariaus Jonučio darbas „Sriuba“.

Įkvėpimo semiasi iš senosios architektūros

Vienas iš konkurso laureatų D. Regelskis pasakoja, kad menas jo gyvenimą lydi nuo pat vaikystės, o vėliau jis ne tik baigė mokslus Vilniaus dailės akademijoje, bet ir joje dėstė 12 metų.

D. Regelskis įkvėpimo semiasi iš žmonių, bendravimo, aplinkos, kelionių, tačiau ypač jį įkvepia senoji architektūra.

„Nuo jaunų dienų esu pamišęs dėl Vilniaus senamiesčio. Mėgau ir mėgstu jį piešti, ir lyg šiol piešiu. Nors mane visada traukė grafika, tapyba, tačiau senamiesčio piešimas įkvėpė stoti į architektūrą, o ir užaugau Vilniuje, Architektų gatvėje. Konkrečiai šiame darbe vaizduojama senamiesčio vieta – vienas mano mėgstamiausių greitų senamiesčio praėjimų. Anksčiau labai mėgdavau vaikščioti vien kiemais ir taip sutrumpinti kelią. O šis praėjimas buvo vienas mano mėgstamiausių, nes nuo Dailės akademijos galėjai staigiai atsidurti Užupio viduryje“, – pasakoja D. Regelskis.

Šis dalininko darbas yra nutapytas 2003-iaisais. Jį tapant šis praėjimas dar buvo bevardis, o 2010-aiais jam oficialiai suteiktas Jono Meko skersvėjo vardas. D. Regelskio manymu,  tokie projektai, kaip „Menas be sienų atgyja“ – labai reikalingi ir jis džiaugiasi, kad pavyko ne tik jame dalyvauti, bet ir laimėti.

„Labai smagu nugalėti, labai džiaugiuosi, kad tiek žmonių balsavo, sulaukiau didelio palaikymo ir iš draugų, kolegų ir tiesiog nepažįstamų žmonių. Viena įdomiausių šio projekto detalių yra ta, jog prekybos tinkle atsiras atributika su mano piešiniu, manau, tai yra nuostabi idėja“, – sako menininkas.

Miškas suteikia kūrybinio polėkio

Šakių rajone gyvenanti tapytoja Adelė Liepa Kaunaitė pasakoja, kad menas ją taip pat lydi nuo pat mažų dienų. Ji užaugo itin meniškoje aplinkoje, nes jos tėtis taip pat yra dailininkas. A. L. Kaunaitė pasakoja, kad įkvėpimo semiasi iš gamtos: daug keliauja, vaikšto po miškus ir stebi šešėlius, krentančią šviesą. Jos darbas „Tylos miestas“ yra apie tai, jog žmonės turėtų mažiau kalbėti žodžiais ir daugiau – jausmais.

„Sužinojusi apie šį projektą iš karto nusprendžiau, kad reikia jame pasirodyti. Aš dalyvauju tik profesionaliuose konkursuose, o šis – būtent toks. Mano galva, kiekviena pergalė, kiekvienas dalyvavimas – padeda tolesnėje karjeroje. Juolab kad jame dalyvavo puiki menininkų komanda“, – sako A. L. Kaunaitė.

Paveiksle pavaizduota žmona

Dar vienas konkurso nugalėtojas Marius Jonutis, vilnietis, tačiau jau kelis dešimtmečius miestą į kaimą Prienų rajone iškeitęs dailininkas. Kaip pasakoja vyras, menas yra jo profesija ir  jį lydi dar nuo tada, kai gavo pirmuosius spalvotus pieštukus,

„Ketvirtoje klasėje įstojau į M. K. Čiurlionio menų mokyklą, paskui į Dailės akademiją. Įkvėpimo semiuosi iš visur – ką matau, tą ir piešiu. Kai tik užeina kokia mintis – bandau ją realizuoti“, – pasakoja jis. M. Jonučio darbas „Sriuba“ yra dalis 40-ies darbų serijos kaimo tema, o jo paveiksle – vaizduojama sriubą iš daržovių verdanti žmona.

„Kadangi gyvenu kaime, šis ciklas susidarė iš kaimiškų vaizdelių. Manau, kad žmonėms galėtų būti suprantama ir spalvinga. Gavęs pasiūlymą dalyvauti šiame projekte nedvejojau. Juk tokie projektai tikrai reikalingi“ , – pasakoja jis.