Plastiko mažinimo revoliucija: priprasti turi ir prekybos tinklai, ir vartotojai

Pokyčius inicijuoja jau keletą metų

Pasak prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovės Bertos Čaikauskaitės, griežtėjančius Europos Sąjungos (ES) reikalavimus būtina vertinti palankiai, nes aplinkosaugos problema viso pasaulio kontekste tampa vis aktualesnė. „Būdami socialiai atsakinga įmonė, nuolat ieškome būdų, kaip mažinti sunaudojimo plastiko kiekius tiek įmonės viduje, tiek parduotuvėse. Per pastaruosius kelerius metus plastikinių pirkinių maišelių pardavimai susitraukė bene 10 proc. ir šis skaičius kasmet yra linkęs didėti. Atitinkamai stebime, jog populiarėja daugkartinio naudojimo maišeliai, kuriuos pirkėjai noriai juos renkasi kaip alternatyvą vienkartiniams maišams“, – sako atstovė.

B. Čaikauskaitė pažymi, jog IKI parduotuvėse jau keletą pastarųjų metų vietoj plastikinės plėvelės ir plastikinių pakuočių tam tikroms produktų grupėms – šviežiai žuviai, mėsai – pakuoti naudojamas rudas popierius. Ši sveriamuose skyriuose siūloma medžiaga yra patogi ir praktiška naudojimui, be to – draugiška aplinkai.

„Mūsų darbuotojai žino filosofiją, jog esant poreikiui, pirkėjas gali įsigyti prie kasų esančius plastikinius maišus, tačiau jų nesiūlo, palieka teisę rinktis pirkėjui. Be to, šie maišai yra pagaminti iš perdirbto plastiko ir mažiau kenksmingi“, – tikina B. Čaikauskaitė.

Ar perimsime gerąją užsienio praktiką?

Viena didžiausių Europos mažmeninės prekybos bendrovių „REWE Group“, kuri nuo 2008 m. yra ir didžiausias IKI akcininkas, į kovą su plastiko mažinimu stojo prieš kelis metus. Dar 2016 m. „REWE Group“ paskelbė, jog savo parduotuvėse atsisako visų plastikinių maišelių ir vietoj jų pirkėjams siūlo popierinius maišelius, daugkartinio naudojimo maišus arba kartotines dėžes – visos alternatyvos pagamintos iš perdirbtų medžiagų.

Po metų bendrovė ėmėsi įgyvendinti dar vieną ambicingą žingsnį, kovojant su plastiko mažinimu – vaisiai ir daržovės imti žymėti ne plastikiniais lipdukais, o specialiais, lazeriu atliekamais įspaudais. Šis novatoriškas metodas suteikia visą reikiamą informaciją apie produktą, tačiau visiškai nepažeidžia nei prekinės išvaizdos, nei maistinės kokybės.

Pasiteiravus, ar ateityje tokia praktika numatoma taikyti ir IKI parduotuvėse, B. Čaikauskaitė sako, jog kol plastiko mažinimas vyksta palaipsniui, tačiau toks pokytis įmanomas ir Lietuvoje. Tokie socialiai atsakingi žingsniai gerokai prisidėtų prie darnesnės visuomenės kūrimo, ekologinio sąmoningumo didinimo.

Kovoje su plastiko mažinimu – alternatyvų paieška

Kovojant su pasaulinio masto ekologine problema bei atsižvelgiant į ES raginimus šalis nares sumažinti aplinką itin teršiančių vienkartinių indų iš plastiko vartojimą, prekybos tinklai imasi ne tik plastikinių maišelių mažinimo, bet ir kitų sprendimų.

B. Čaikauskaitės teigimu, prekybos tinklo asortimente kai kurių kategorijų prekes keičia nauji, aplinkai draugiški sprendimai: „Kurį laiką prekiaujame vienkartiniais popieriniais indais, turime ir indus iš cukranendrių. Greitu metu šį vienkartinių indų pasirinkimą plėsime, svarstome variantus iš palmių lapų, taip pat iš kviečių. O vienkartinių plastikinių indų prekybą  numatoma visiškai nutraukti šių metų rudenį”.

Naujų įpročių susiformavimui reikia laiko

Pasak B. Čaikauskaitės, didžioji dalis pirkėjų plastiko pokyčius priima palankiai ir patys stengiasi prisidėti prie šios žaliavos naudojimo mažinimo, tačiau pabrėžia, kad naujiems įpročiams ugdyti reikia laiko.

Šiai minčiai antrina ir didžiausios licencijuotos pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos Lietuvoje „Žaliasis taškas“ marketingo ir komunikacijos vadovė Simona Rasalė: „Pastaruoju metu teigiamus pokyčius stebime kintančioje žmonių elgsenoje. Vis daugiau šalies gyventojų rūšiuoja atliekas perdirbimo tikslais, vengia naudoti vienkartinius daiktus, tokius kaip plastikiniai stalo įrankiai ir puodeliai bei stengiasi nepirkti produktų su pertekline pakuote. Pastebime, kad naudojama ir žymiai mažiau tų pačių vienkartinių plastikinių maišelių, į prekybos centrus žmonės vis dažniau atsineša savo daugkartinio naudojimo maišeliu“.

Pašnekovė čia pat priduria, jog maži kasdieniai veiksmai lemia labai didelius pokyčius aplinkosaugoje. „Atsakingas vartojimas ir ekologiškas gyvenimo būdas jau nėra tik madingi šūkiai – tai yra suvokimas, kad visa, ką perkame, valgome, kuo rengiamės ar dirbame, turi poveikį mums ir mūsų aplinkai. Teisingai pasirinkdami namuose, darbe arba prekybos centre, mes galime svariai prisidėti mažinant žalingą poveikį aplinkai“, – įsitikinusi S. Rasalė.