Pasiruošimas Velykoms – perka daug ir ieško akcijų

Prekybos tinklo „Iki“ viešųjų ryšių vadovės Bertos Čaikauskaitės teigimu, paskutinį penktadienį ir šeštadienį prieš Velykas gyventojai į parduotuves daugiausiai skuba apsirūpinti šviežiais produktais – pagrindiniu Velykų akcentu kiaušiniais, taip pat šviežia mėsa, žuvimi, žalumynais. Žuvies pardavimai šokteli jau ketvirtadienį, nes dalis gyventojų laikosi tradicijų ir Didįjį penktadienį prieš Velykas susilaiko nuo mėsos valgymo.

„Maždaug savaitę prieš Velykas lietuviai jau pradeda ruoštis šventei ir pildo savo pirkinių krepšelius ilgiau galiojančiais produktais – konservuotais žirneliais, majonezu, miltais, aliejumi, sviestu. Be to, iš anksto planuodami pirkinius gyventojai paskutinę savaitę prieš šventes itin aktyviai dairosi specialių pasiūlymų ir nuolaidų, siekia pasinaudoti įvairiomis akcijomis. Jų visuomet siekiame pasiūlyti kuo daugiau ir įvairesnių“, – sako B. Čaikauskaitė.

Kiaušinių pardavimai išauga daugiau nei dvigubai

Prekybos tinklo atstovė pažymi, kad pagrindiniu Velykų simboliu daugeliui esančių kiaušinių pardavimai paskutinėmis dienomis iki didžiosios pavasario šventės išauga maždaug 2,5 karto. Be to, pastebima, kad lietuviai vis dažniau renkasi ekologiškus bei putpelių kiaušinius, nors tradiciškai populiariausi išlieka įprasti rudo lukšto vištų kiaušiniai.

Ženklus pardavimų augimas, B. Čaikauskaitės teigimu, priešvelykinėmis dienomis stebimas daugelyje produktų kategorijų. Prekybos tinklo „Iki“ duomenimis, labiausiai – net 170 proc. – praėjusiais metais prieš Velykas augo prieskoninių daržovių pardavimai. Nedaug nuo jų atsiliko ir įvairių rūšių majonezo pardavimai. Šio lietuvių mėgstamo produkto buvo nuperkama 154 proc. daugiau nei įprastomis dienomis.

Kalėdoms – aguonos, Velykoms – mielės

Maždaug dvigubai daugiau nei įprastai pernai artėjant Velykoms buvo nuperkama kepiniams naudojamų mielių. Ženkliai augo ir lietuviškų daržovių – svogūnų, burokėlių, morkų – pardavimai. Fiksuoti ir 60 proc. siekęs pievagrybių pardavimų augimas, o apie 16 proc. daugiau buvo nuperkama vytintų, karštai ir šaltai rūkytų mėsos gaminių.

„Daugelio lietuvių Velykos neapsieina be mėsos patiekalų, o prieš šią pavasario šventę labiausiai išauga ėrienos, veršienos ir kiaulienos pardavimai. Paprastai, jei per Velykas nusimato gražūs ir šilti orai, pastebimai daugiau parduodama ir marinuotos mėsos, šašlykų“, – sako B. Čaikauskaitė.

Vaikus lepina saldžiomis dovanomis

Didžioji pavasario šventė ne vienam gyventojui tampa proga pasimėgauti ir saldumynais. B. Čaikauskaitė pažymi, kad prieš Velykas nuperkama gerokai daugiau tortų ir pyragaičių. Be to, jau tapo įprasta, kad per Velykas, kaip ir per Kalėdas, vaikams dovanojamos dovanos. Dažniausiai jomis tampa įvairūs saldainiai ir ypač šokoladiniai kiaušiniai bei zuikiai.

Kiaušinių marginimui, B. Čaikauskaitės teigimu, lietuviai taip pat ruošiasi iš anksto. Įvairias velykines dekoracijas, dažus ir lipdukus kiaušiniams gyventojai aktyviai ima pirkti iki Velykų likus 5-7 d. Šioms prekėms skiriama ir vis daugiau šventinio biudžeto.