Parduotuvėse naudojamas plastikas virsta maišeliais ir automobilių detalėmis
Pavasario lygiadienį, kovo 20-ąją, minima Pasaulinė žemės diena. Viena opiausių šių dienų problemų – itin didelis plastiko naudojimas. Nors prekybos tinkluose jau greitai neliks plastikinių maišelių, lietuviai naujų įpročių dar neišsiugdė – vidutiniškai vieno šalies gyventojo per metus sunaudojamų maišelių kiekis net tris kartus lenkia ES vidurkį.
„Parduotuvėse randamų maišelių panaudojimo dažnis tiesiogiai priklauso nuo jų storio. Taip vadinami ploni ir ypač ploni, nemokamai dalinami permatomi maišeliai, kuriuos galima rasti daugelyje parduotuvės skyrių, tikrai gali būti panaudoti ne vieną kartą, tačiau jų vienkartinis „įvaizdis“ ir lemia, jog „Eurostat“ duomenimis, vienas Lietuvos gyventojas per metus vidutiniškai sunaudoja 294 plastiko maišelius – daugiausiai visoje ES. Palyginimui, ES gyventojui pakanka 87 maišelių, o šiuo atžvilgiu žaliausios ES valstybės Belgijos gyventojui – vos 10 maišelių per metus“, – sako Kęstutis Vaškevičius, prekybos tinklo „Iki“ strategijos vystymo ir tvarumo vadovas.
Didėjantis plastiko vartojimas tampa vis globalesne ir opesne problema. Skaidantis plastiko kalnams, atsiranda mikro bei nano plastikas, kurį mes vartojame patys to nežinodami – tyrimai rodo, jog kiekvieną mėnesį žmogus suvalgo apie 5g plastiko – tiek, kiek sveria banko kortelė. Mikro ir nano plastikai gali sukelti pačių įvairiausių, tarp jų ir onkologinių, ligų, todėl „Iki“ ragina prisidėti prie plastiko atliekų mažinimo, o tam tereikia neišmesti plastikinių maišelių, juos panaudojus vos vieną kartą.
„Iki“ maišeliai gaminami iš paties „Iki“ panaudoto plastiko
Prekybos tinklui „Iki“ aplinkosauga – vienas svarbiausių prioritetų, tad jis nuolat ieško būdų, kaip sumažinti plastiko naudojimą.
„Parduotuvių veikloje naudojamas plastikas atsakingai rūšiuojamas ir vėliau tampa „Iki“ prekybos centruose parduodamais plastikiniais maišeliais. Vėliau juos galima perdirbti dar 5 kartus. Be to, prekybos tinkle naudojami plastikiniai padėklai virsta automobilių detalėmis, o naudotas aliejus – biodegalais. Sunkiai perdirbamo juodojo plastiko mes iš viso atsisakėme“, – pasakoja K. Vaškevičius.
Perdirbimas – tik viena krypčių, kur ieškoma naujų, aplinkai draugiškų sprendimų. Prekybos tinklas aktyviai mažina ir CO2 emisiją.
Šiuo metu žalioji elektros energija sudaro net 90 proc. visos „Iki“ parduotuvėse sunaudojamos elektros energijos. Taip pat diegiami elektrą taupantys sprendimai, kurie leido 2018–2022 m. elektros energijos naudojimą sumažinti beveik 25 proc.
Be to, jau ant 6 „Iki“ parduotuvių stogų buvo įrengtos saulės jėgainės, o iki metų pabaigos jų atsiras dar daugiau. 2023-aisiais į tvarius sprendimus „Iki“ planuoja investuoti 11 mln. eurų.
Prekybos tinklą „Iki“ šiuo metu sudaro 237 parduotuvės, kulinarijos gamybos centras bei 3 regioninės kepyklos. Nuolat naujoves diegiantis prekybos tinklas kartu su „Pixevia“ Vilniuje atidarė jau tris autonomines parduotuves su „Iki“ prekių ženklu. Tai pirmos tokios parduotuvės Lietuvoje ir Šiaurės šalyse. Prekybos tinkle dirba beveik 6 tūkst. darbuotojų. Prekybos tinklas taip pat valdo prekių pristatymo į namus startuolį „LastMile“ bei nuosavo prekės ženklo elektroninę parduotuvę. Šiemet prekybos tinklas „Iki“ buvo įvertintas prestižiškiausiu „Top Employer 2023 Lietuva“ sertifikatu.
