Mitybos specialistė: mažiau būname lauke, nes norime sutaupyti laiko? Kenkiame patys sau

Kaip pasakoja Deimantė Rapalytė, ne vienerius metus konsultuojanti žmones dėl mitybos ypatumų, valgant lauke gerokai sumažėja streso hormonų kiekis, pagerėja nuotaika ir koncentracija. „Be to, labiau susitelkiama į gamtos grožį, o ne kompiuterio ar telefono ekraną, darbai bent trumpam nustumiami į šoną. Natūralu, jog taip atsipalaidavus, sustiprėja pojūčiai, todėl net ir tas pats maistas, valgomas lauke, atrodo skanesnis“, – priduria D. Rapalytė.
Tiesa, balandžio mėnesį prekybos tinklo IKI užsakymu atliktas Lietuvos gyventojų įpročių tyrimas atskleidė, jog jau pagamintą maistą lauke valgome kur kas rečiau nei galėtume. Kartą per savaitę tokį malonumą šiltuoju metų laiku sau pasidovanoja vos 17 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų, kiti tai daro tik išimtinėmis progomis. Pavyzdžiui, 12 proc. maistu lauke mėgaujasi rečiau nei kartą per 3 mėnesius. Maža to, net 20 proc. respondentų nurodė, jog to nedaro beveik niekada arba niekada.

Komentuodama tokius rezultatus, mitybos specialistė D. Rapalytė teigia, jog žmonės iš savęs atima dalį geros savijautos potencialo. „Atsiranda vis daugiau mokslininkų atliktų tyrimų bei studijų, rodančių, kad gamta veikia mus geriau net už kai kuriuos vaistus ir gali būti puiki prevencinė priemonė, užkertanti kelią daugeliui ligų. Pavyzdžiui, škotų mokslininkai jau kurį laiką pacientams skiria gamtos terapiją, siekiant subalansuoti tiek mitybą, tiek bendrą gyvenimo ritmą ir harmoniją“, – pasakoja specialistė.
Pašnekovė sako, jog konsultuodama su įvairiomis mitybos problemomis susiduriančius žmones, taip pat rekomenduoja ne tik gryno oro terapiją, bet ir kai kurių valgymų perkėlimą į lauką. „Vis dažniau skatiname keisti įpročius ir atrasti laiko pabuvimui lauke. Tai yra puiki išeitis tiems, kurie nuolat skuba ar praleidžia daug laiko tarp keturių sienų. Taip pat toks aplinkos, kurioje valgoma, pakeitimas atpalaiduoja, sužadina apetitą ir pakrauna gera energija“, – mintimis dalijasi D. Rapalytė.

Siekiant išsiaiškinti valgymo lauke priežastis, tyrimo rezultatai atkleidė net keletą teigiamų pusių, dėl kurių lietuviams patinka pietų pertraukas ar kitus valgymus perkelti į lauką. Net 67 proc. apklaustųjų nurodė, jog tokiu būdu jie gali vienu metu apjungti dvi gyvybiškai svarbias veiklas – ir pavalgyti, ir pakvėpuoti grynu oru. Taip pat daugiau nei pusė apklaustųjų  (61 proc.)  įvardijo, jog valgymas lauke jiems padeda atitrūkti nuo rutinos, dar kitiems – skatina apetitą (39 proc.), leidžia mėgautis laisve ir nebūti apribotiems keturių sienų (35 proc.).
Pasak prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovės Bertos Čaikauskaitės, valgymo pertraukų perkėlimas į lauką žavus dar ir tuo, jog leidžia turimą atokvėpio minutę išnaudoti kokybiškai.
„Daugelis pietų pertrauką lauke tapatina tik su lauko kavinių kultūra. Tai turi savito žavesio, tačiau itin skubantiems laukimas eilėse atima laiko. Ar ne geriau jį skirti pabuvimui su savimi ar bendraminčių kompanija tiesiog žalioje zonoje? Mūsų šalyje infrastruktūra tam puikiai pritaikyta, turime daug parkų, suolelių, skverų, todėl kartais užtenka įsigyti jau paruoštų skanių ir maistingų užkandžių bei patiems susikurti spontanišką pikniką miesto centre“.