„Maisto bankui“ jau paaukota beveik 120 tūkst. eurų

„Maisto bankui“ jau paaukota beveik 120 tūkst. eurų

2017-10-09

„Dėkoju prie akcijos prisidėjusiems žmonėms. Jų paaukoti pinigai bus panaudoti šiuo metu būtiniausios įrangos įsigijimui. Mes esame nustebinti gerąja prasme, kad žmonės sutiko aukoti tokiems, atrodytų, nepopuliariems, bet esminiams organizacijos poreikiams – automobiliams, šaldikliams, sandėlio įrangai ir kitoms priemonėms. Šiuo metu jau esame pradėję derybas su skirtingais tiekėjais, todėl netrukus „Maisto banko“ savanorių kasdieninis darbas taps efektyvesnis ir galėsime pasiekti dar daugiau skurstančių šeimų visoje Lietuvoje“, – akcijos rezultatus apibendrina „Maisto banko“ vadovė Deimantė Žebrauskaitė.

Pasak jos, nauja techninė įranga iš esmės palengvins savanorių darbą, kurie surinktus maisto produktus iš prekybos centrų, rankiniu būdu išrūšiuoja regionų sandėliuose. Šviežia mėsa, žuvis ir pieno produktai lig šiol rečiau pasiekdavo Panevėžio ir Šiaulių regionuose paramą maistu gaunančius gyventojus, nes tokiems produktams sandėliuoti „Maisto banko“ padaliniai neturėjo tinkamų sąlygų.

Dosniausi vilniečiai, bet neatsilieka Druskininkai ir Palanga

Dosniausiai „Maisto bankui“ aukojo didžiųjų miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos – gyventojai, kurie paaukojo pusę visų surinktų lėšų. Ypač išsiskiria vilniečiai – jie surinko beveik trečdalį visų akcijos metu paaukotų lėšų. Tarp kitų miestų pagal aukojimo intensyvumą išsiskiria Druskininkai ir Palanga – čia lėšų surenkama proporcingai daugiau nei kituose šalies regionuose.

 

Vilniaus, Kauno, Klaipėdos aktyvumas džiugina „Maisto banko“ savanorius. Šių miestų gyventojų dėka galima pasirūpinti labiausiai skurstančiais visoje šalyje, kuriems parama maistu dažnai padeda atsitiesti po sunkių gyvenimo išbandymų.

 

„Žmonės dažnai neįsivaizduoja, kaip vyksta darbas „Maisto banko“ sandėlyje. Mes stengiamės, kad maisto produktai pasiektų kuo daugiau skurstančių, bet tam neužtenka tik mūsų pastangų, reikia ir priemonių šiam darbui užtikrinti. Kasdien surenkame 12 tonų maisto produktų, tačiau jie nešiojami ir rūšiuojami rankomis grupelės savanorių, o neturint šaldytuvų, šaldiklių, negalime aprūpinti sunkiau gyvenančių žmonių šviežios mėsos, žuvies ir pieno produktais“, – apie organizacijos kasdienybę pasakojo vilnietė savanorė Emilija.

 

Patogus būdas keičia aukojimo įpročius

 Pasak prekybos tinklo IKI viešųjų ryšių vadovės Bertos Čaikauskaitės, visuomenė akciją įvertino dviprasmiškai. Vieni netikėjo jos sėkme, tačiau kiti palaikė ir į savo prekių krepšelius drąsiai dėjo specialiu akcijos ženklu pažymėtas prekes.

 

„Labai vertiname pirkėjų aktyvumą ir tikėjimą mūsų inicijuota socialine akcija. Žmonėms pasiūlėme nestandartinį būdą finansiškai prisidėti prie „Maisto banko“ įrangos atnaujinimo. Iš rugpjūčio mėnesį atlikto tyrimo žinodami, jog Lietuvoje aukoja tik kas antras gyventojas, buvome pasiruošę įvairiems scenarijams. Visgi akcijos sėkmė rodo, jog žmonės yra pasirengę aukoti, jei jiems suteikiamas priimtinas aukojimo būdas“, – apie aktyvų pirkėjų dalyvavimą socialinėje akcijoje pasakoja šio B. Čaikauskaitė.