Maistas smegenims ir kūnui – 5 produktai, kuriuos verta rinktis

Bananai – energija protui ir kūnui

Bananai yra lietuvių itin pamėgtas vaisius, kurį valgyti naudinga dėl įvairių priežasčių. Manoma, kad bananuose esančios medžiagos padeda įsiminti informaciją, suteikia žvalumo ir padeda išlaikyti dėmesingumą.

Mitybos poveikio sveikatai tyrėja Aida Matulevičiūtė pažymi, kad bananai yra itin naudingi ir dėl organizmui suteikiamos energijos.

„Bananai neabejotinai yra vienas iš naudingųjų vaisių, puikiai tinkančių sportuojantiems ar tiesiog palaikantiems aktyvų dienos ritmą. Šimtui gramų banano tenka net apie 80 kalorijų, tad tai išties daug energijos suteikiantis produktas, kuriuo lengva pasisotinti. Šiuos vaisius patogu kaip užkandį vartoti vienus, o taip pat nesudėtinga iš jų pasigaminti paprastus desertus, pagardinti jais košes ir kitą maistą“, – sako A. Matulevičiūtė.

Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė tuo metu pažymi, kad bananai pagal pardavimus tarp vaisių yra nepralenkiami lyderiai.

„Bananai paklausūs išlieka visus metus. Šie vaisiai dažno lietuvio prekių krepšelyje jau tapo kone privaloma preke. Jų pasiimama į keliones ir išvykas, juos ypač mėgsta vaikai, kuriems taip yra saldus užkandis, atstojantis net saldumynus. Dažnas gyventojas bananų visuomet turi ir namuose, nešasi jų į darbus, kad galėtų prireikus pasisemti energijos“, – sako B. Čaikauskaitė.

Prekybos tinklo duomenimis, bananų kilmės šalis mūsų pirkėjams nėra labai svarbi, tačiau žmonėms labai svarbi bananų spalva, pagal kurią jie sprendžia apie vaisiaus šviežumą ir skonio savybes. Pirkėjai dažniausiai ieško ryškiai geltonų ir prinokusių bananų.

Ananasas – saldus ir naudingas

Ananasai – dar vienas ne tik skanus, bet ir išties naudingas vaisius, į Lietuvą atkeliaujantis iš šiltų kraštų. Tyrimai rodo, kad ananasai teigiamai veikia ilgalaikę atmintį, padeda įsiminti didelius kiekius informacijos. Bet ne tik tai daro šį vaisių ypatingą. A. Matulevičiūtės teigimu, ananasai taip pat gali papildyti organizmo energijos atsargas. Šimtas gramų šio vaisiaus turi apie 70 kalorijų.

„Ananasus galima tikrai daug kur panaudoti – ne tik desertuose, bet ir salotose, mėsos patiekalams pagardinti. Tiesa, ne visi gyventojai moka išsirinkti gerai sunokusius ananasus, o tai labai svarbu šio vaisiaus skonio savybėms. Prastai sunokęs ananasas gali ne tik stokoti saldumo, bet ir dirginti burną“, – pažymi mitybos poveikio sveikatai tyrėja.

B. Čaikauskaitės teigimu, ananasus gyventojai dažniausiai perka per didžiąsias metų šventes ar vykdami į svečius. Visgi gaminimui namuose dažniau pasirenkami savose sultyse konservuoti ananasų gabaliukai.

„Nors ananasai savo populiarumu negali lygintis su bananais, tačiau pirkėjai jais gardina ne tik salotas, bet vasarą naudoja tirštiesiems vaisių kokteiliams gaminti. Ypač mūsų organizmui naudingas bananų, ananasų ir špinatų kokteilis, kuris puikiai tinka energingai dienos pradžiai“, – įvardijo B. Čaikauskaitė.

Su špinatais – neprašausi

Dažnas jau nuo mažens yra mokomas, kad špinatus valgyti – naudinga. Yra žinoma, kad šis lietuvių vis labiau mėgstamas žalumynas gerina kraujotaką smegenyse ir tokiu būdu padeda joms veikti efektyviau. Be to, špinatai padeda iš organizmo šalinti toksinus, o tai taip pat labai svarbu žvaliam ir aštriam protui.

„Špinatai, kaip ir daugelis žalumynų, turi nemažai kalcio, vitaminų ir mineralų. Ne tik špinatų, bet ir kitų žaliųjų daržovių reikėtų valgyti kuo daugiau. Būtent špinatus iš panašių daržovių dažnas renkasi dėl jų skonio savybių, kurios leidžia pagardinti daugelį patiekalų. Rinktis špinatus kaip vieną iš žaliųjų daržovių tikrai verta“, – sako A. Matulevičiūtė.

B. Čaikauskaitė tuo metu pažymi, kad parduotuvėse nuperkami špinatai sudaro maždaug dešimtadalį visų salotų ir salotinių daržovių pardavimų. Jų populiarumas, anot prekybos tinklo atstovės, atspindi bendrą tendenciją, kuri rodo lietuvius stengiantis vartoti daugiau daržovių bei salotų ir rinktis organizmui naudingesnę ir sveikesnę mitybą.

Morkos gerina ne tik akis, bet ir atmintį

Morkas daugelis žino kaip regėjimą gerinančias daržoves. Vis tik be šios savybės morkos taip pat yra naudingos ir smegenų veiklai. Šių daržovių sudėtyje yra daug liuteino – medžiagos, kuri gerina atmintį.

„Morkos iš tiesų yra labai naudingos daržovės, o ir tradiciškai lietuvių mėgstamos. Morkos yra ne tik įvairių vitaminų, beta keratino, bet ir skaidulų šaltinis. Nors gyventojai morkas dažniausiai vartoja kaip kitų patiekalų ingredientą, tačiau tikrai verta jas valgyti ir vienas – paprasčiausiai pasitarkuojant ar tiesiog valgant kaip, pavyzdžiui, obuolį. Tokiu būdu organizmas gali įsisavinti daugiausiai morkose esančių naudingų mikroelementų, nes daržoves verdant ar kepant dalis vertingų medžiagų yra prarandama“, – sako A. Matulevičiūtė.

„Vasara būtent tas metas, kada daržovių kiekvienas iš mūsų stengėmės valgyti kuo daugiau. Šviežios, mūsų šalies ūkininkų užaugintos morkos yra ypač vertinamos pirkėjų ir su nekantrumu laukiama pirmojo jų derliaus, kuris jau atvyko į parduotuves. Pastebime, kad mažas, plautas morkytes tėvai perka savo vaikams, kaip sveiką užkandį“, – pasakoja komunikacijos vadovė B. Čaikauskaitė.

Baklažanai – apsauga smegenims

Dar viena daržovė, reguliariai atsidurianti smegenims naudingų daržovių sąrašuose – baklažanas. Šios daržovės sudėtyje yra pigmento, kuris veikia kaip antioksidantas ir padeda apsaugoti smegenų ląsteles nuo pažeidimų.

B. Čaikauskaitė sako, kad baklažanus lietuviai atrado dar pakankamai neseniai, tačiau šios daržovės užsitarnauja vis didesnes gyventojų simpatijas. Ieškodami įvairesnių daržovių pirkėjai į savo prekių krepšelius vis dažniau nepamiršta įsidėti ir šio naudingo produkto.

Mitybos poveikio sveikatai tyrėja A. Matulevičiūtė baklažaną taip pat vertina palankiai. Jos teigimu, šia daržove galima papildyti savo racioną ir įnešti į jį įvairovės.

„Baklažanas galbūt ir nėra ta daržovė, kurią būtinai reikėtų valgyti kasdien, tačiau kartas nuo karto ja pasimėgauti tikrai galima ir verta. Įdomus šios daržovės paruošimo būdas yra kepti ją nepjaustytą ir nenuluptą ant atviros ugnies ir valgyti išskaptuotą tokios daržovės vidinę masę, kuri po kepimo virsta panašia į košę“, – patarimu dalijasi A. Matulevičiūtė.