Kova su maisto švaistymu – dalyvauti turi ne tik institucijos, bet ir kiekvienas asmeniškai
Nepamatuojamo masto problema – kiekvieno vartotojo atsakomybė
Kaip pasakoja „Maisto banko“ plėtros vadovas Vaidotas Ilgius, skurdesnėse šalyse maistas prarandamas dėl menkų technologinių gebėjimų nuimti derlių, jį apdoroti ar saugoti. Mūsų kraštuose problema paaštrėjo 6 praeito amžiaus dešimtmetyje, kuomet, prasidėjus žemės ūkio ir pramonės pakilimui bei atsiradus gausai, ėmė ryškėti perteklius. Prie šios problemos prisideda kone kiekvienas vartotojas – apsipirkimo įpročiai, kaupiamas maistas namuose ir negebėjimas laiku visko suvartoti dažnai baigiasi maisto išmetimu.
Dėl drakoniškų maisto praradimų visame pasaulyje ir Europos Sąjungoje imamasi įvairių veiksmų. Jungtinės Tautos patvirtino 2030 m. darnaus vystymosi tikslus, tarp kurių siekiama perpus sumažinti tiek mažmeniniame ir vartotojų sektoriuje vienam gyventojui tenkantį maisto atliekų kiekį, tiek sumažinti gamybos ir tiekimo grandinėse prarandamo maisto kiekius.
Visame pasaulyje veikiantys maisto bankai aktyviai prisideda prie maisto švaistymo mažinimo
Kalbėdamas apie globalius pavyzdžius, V. Ilgius sako, kad labiausiai pasauliniame kontekste jį žavi ne deklaratyvūs, o realūs ir įgyvendinti šalių sprendimai.
„Australija, Kanada, Norvegija ir kitos šalys maisto švaistymo problemai spręsti skiria reikšmingas lėšas. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija trejiems metams skyrė 15 mln. svarų sterlingų pilotiniam fondui, dirbančiam su maisto švaistymo mažinimu, Norvegijos vyriausybė įsipareigojo skirti pusę šiai problemai spręsti reikalingų lėšų. Dalis šio finansavimo nukreipiama maisto bankų veiklos plėtrai“, – konstatuoja V. Ilgius.
Europos Sąjungos kontekste, pasak V. Ilgiaus, pripažįstama, jog būtent maisto bankai yra kovos su maisto švaistymu sprendimo dalis. „Įkurti JAV „gėlių vaikų“ eroje, maisto bankai paplito po pasaulį ir Europoje veikia jau daugiau nei 30 metų. Maisto bankus tarpusavyje sieja tik panašus veikimo būdas – rinkti atliekantį maistą ir perduoti jo stokojantiems. Kalbant apie Lietuvą, „Maisto bankas“ labiausiai žinomas dėl įvairių labdaros akcijų, tačiau iš tiesų savo misija laikome kasdienes keliones į daugiau nei 500 parduotuvių ir sandėlių, kur surenkame parduoti nespėjamus maisto produktus“, – pasakoja V. Ilgius.
Sąmoningumą ir pagalbą skatina atiduodami besibaigiančio galiojimo maistą
Šiemet 10 metų bendradarbiavimo sukaktį su „Maisto banku“ minintis prekybos tinklas IKI buvo pirmasis šalyje, ėmęs teikti paramą šiam fondui – kasdien į prekybos tinklo parduotuves visoje Lietuvoje atvykstantys savanoriai surenka maistą ir tą pačią dieną atiduoda jį sunkiau besiverčiančioms šeimoms. Tokiems žmonėms atitenka prie galiojimo termino pabaigos artėjantys, tačiau kokybiški ir vartoti tinkami maisto produktai.
Pasak prekybos tinko IKI komunikacijos vadovės Indrės Baltrušaitienės, ši parama pradėta teikti labai sąmoningai, siekiant ne tik prisidėti prie pagalbos stokojantiems, bet ir atkreipti visuomenės dėmesį į vieną didžiausią laikmečio problemų.
„Labai svarbu, kad kiekvienas iš mūsų suprastume, jog dovanodami maisto produktus „Maisto banko“ gavėjams ne tik prisidedame prie maisto švaistymo mažinimo, bet ir prie gamtos resursų tausojimo. Atsakingiau žvelgdami į maisto pertekliaus problemą, galime padėti ne tik kitiems, bet ir sau – juk kruopščiau suplanuotas apsipirkimas gali padėti sutaupyti šeimos biudžetą. Norime savo pirkėjams perduoti žinutę, jog kartais net įprastų ir kasdienių įpročių permąstymas gali prisidėti prie tvaresnės visuomenės kūrimo“, – sako I. Baltrušaitienė.
Praktiniai patarimai, padėsiantys kovoti su maisto švaistymu
Pasak jos, pirmiausiai pirkėjams siūloma sudaryti pirkinių sąrašą – gerai apgalvojus, ką ketinama pirkti parduotuvėje, ne tik sutaupoma pinigų, bet ir panaudojamas kiekvienas įsigytas maisto produktas. I. Baltrušaitienė taip pat sako, jog maisto produktų galiojimo laiko tikrinimas yra dar vienas būdas, padedantis išvengti besaikio švaistymo.
„Tyrimai, atlikti „Eurostat“, rodo, kad daugiau nei pusė ES gyventojų netinkamai vertina maisto ženklinimą – nežino, kad maisto produktai, pažymėti ženklu „geriausias iki…“ indikuoja kokybę ir gali būti saugiai vartojami šiam terminui praėjus. Tuo tarpu žymėjimas „suvartoti iki…“ reiškia, jog produktą reikėtų suvartoti iki nurodytos datos“, – sako I. Baltrušaitienė.
Labai dažnai ilgiau virtuvėje užsilikę maisto likučiai taip ir nesulaukia savo eilės, todėl paprasčiausiai yra išmetami. Anot I. Baltrušaitienės, čia padėti galėtų kūrybiškas žvilgsnis, idėjų receptų knygose ar internete paieška ir maisto antram gyvenimui prikėlimas.
Kitas svarbus patarimas – tai maisto produktų laikymas. „Atminkite, jog privalu laikytis ant pakuotės pažymėtų nurodymų, susijusių su maisto laikymu: jei rašo, kad laikyti vėsiai, tai dėkite maistą į šaldytuvą. Priešingu atveju maisto produktai suges dar nepasibaigus jų galiojimo laikui. Jei kai kurių maisto produktų nepajėgiate suvartoti laiku, užšaldykite juos šaldiklyje. Užšaldymas – vienas sveikiausių maisto apdorojimo būdų, leidžiančių išsaugoti didžiąją dalį naudingų maistinių medžiagų. Tokiu būdu maisto produktai išlieka geresnės kokybės ir juos galima vartoti ilgiau“, – pataria I. Baltrušaitienė.