Kaip dieną be dietų paversti gyvenimu be dietų?

Žodis „dieta“ netgi žodynuose aiškinamas dvejopai – taip galime vadinti tam tikrus sveiko ar sergančio žmogaus mitybos įpročius (pvz.: vegetariška, žaliavalgiška dieta), kuriais nebūtinai siekiama numesti svorio ar sureguliuoti kūno formas. Deja, dažniausiai dietomis vadiname griežtai nustatytas mitybos taisykles, kurios nurodo atsisakyti tam tikrų produktų, reguliuoja valgymo laiką ir maisto kiekį, o taip pat dažnai eina koja kojon su nuolatiniu kūno svorio tikrinimu ir perdėtu kalorijų skaičiavimu. Nors stebuklingos, greitos ir veiksmingos dietos kartais gali atrodyti labai patraukliai, svarbu žinoti, su kokiais pavojais galime susidurti ėmęsi įvairių mitybos programų svoriui mažinti.

Kaip teigia mitybos specialistai, paprastai dietos yra tik trumpalaikiai mitybos pakeitimai, kurių rezultatas gali būti keletas (ar net keliolika) nukritusių kilogramų. Vis dėlto, neretai nutinka taip, jog po alinančių dietų žmonės linkę save „apdovanoti“ ne itin sveikais produktais, turinčiais daug perdirbto cukraus ar riebalų, todėl numestas svoris gali labai greiti sugrįžti.

Dietas keičia sveikas ir subalansuotas gyvenimo būdas

Anot maisto ekspertės Aidos Matulevičiūtės, dietą organizmas priima kaip šoko būseną, tad jai pasibaigus, savyje ima kaupti maisto atsargas, taip susigrąžindamas numestus kilogramus. Ekspertė pabrėžia, jog dietų tikslas neturėtų būti trumpalaikis riebalų ar raumenų sumažinimas kūne: „Mitybos tikslas turėtų būti bendra sveika gera savijauta, sveikesnio maisto vartojimas, perėjimas į sveikesnio stiliaus gyvenseną kasdien“.

Jei dietos tokios pavojingos, kaip tuomet numesti svorio, klausiate? Atsakymas, anot A. Matulevičiūtės, labai paprastas: „Valgykite mažiau, rinkitės šviežią, kokybišką maistą, daugiau judėkite, bendraukite ir juokitės. Stebuklingos dietos ar svorį mažinantys eliksyrai tiesiog neegzistuoja – atkreipkite dėmesį į visų liekninančių arbatų ar vaistų aprašymus – kiekviename jų rasite prierašą, jog geriausius rezultatus pasieksite, jei preparatų vartojimą derinsite su sveika, subalansuota mityba ir fizine veikla. Štai ir jūsų auksinis bilietas į sveiko kūno paslaptis“.

 Raktas į sveiką mitybą – produktų įvairovė

Anot specialistų, sveika mityba turėtų tapti įpročiu, o ne išimtimi. „Pažiūrėkite į savo lėkštę ir mintyse padalinkite ją į keturias dalis: vieną jų užpildykite liesa mėsa ar kitais sveikais baltymų šaltiniais, tokiais kaip žuvis, pupos, lęšiais, tofu ar avinžirniai, antrąją – sveikais angliavandeniais ir skaidulomis, tam galite rinktis saldžias bulves, bolivinę balandą, grikius ar pilno grūdo makaronus, o likusią lėkštės dalį atiduokite daržovėms ir žalumynams“, – pataria A. Matulevičiūtė.

Daržoves rekomenduojama rinktis pagal sezoną, tad pavasario ir vasaros metu, prekybos centrų lentynoms prisipildžius įvairiomis daržovėmis ir vaisiais, jūsų lėkštei neturėtų trūkti spalvų.

A. Matulevičiūtė rekomenduoja gaminant rinktis neperdirbtus aliejus, mažiau gruzdinti ar kepti maistą riebaluose, vartoti  viso grūdo produktus, į kuriuos įeina ne tik kviečiai, bet taip pat ryžiai, avižos ir kiti grūdai. Vartojantiems pieną, siūloma pirmenybę teikti fermentuotiems pieno produktams. Komentuodama mėsos produktų vartojimą, maisto ekspertė sako, jog pastaroji valgiaraštyje turėtų atsidurti ne kasdien, o kelissyk per savaitę.

Formuokite teisingus mitybos įpročius

„Nė vienas produktas nėra nuostabesnis, nei visaverčių produktų visuma. Net ir atradus labai patinkantį produktą, svarbu, kad mityba išliktų daugialypė – vartokite skirtingus produktus“, – įsitikinusi A. Matulevičiūtė.

Besikeičiantį požiūrį į mitybą stebi ir prekybos tinklų atstovai. Pasak prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovės Bertos Čaikauskaitės, pastaraisiais metais ryškėja sveikesnės gyvensenos propagavimas.

„Požiūris į maistą tikrai kinta. Pavyzdžiui, atšilus orams ir prasidėjus iškyloms gamtoje, iš lentynų ėmė dingti įvairūs sveikesni ir švieži produktai: vaisiai, daržovės, lengvi užkandžiai. Panašu, jog žmonės savo iškylas pradeda įsivaizduoti be pakelio bulvių traškučių, saldumynų ar rūkytų mėsos gaminių, vietoj jų rinkdamiesi riešutus, vaisius, uogas ir daržoves. Manau, jog keičiant įpročius, mokome ir ateities kartas. Lepinimasis geru oru gamtoje neturi būti susietas su persivalgymu, anaiptol – norime jaustis žvalūs ir energingi, tad ir maistą renkamės atitinkamą“, – sako B. Čaikauskaitė.