„Iki“ darbuotojams – nemokama emocinės paramos linija

2020-11-05

Šaliai grįžtant prie visuotinio karantino, daugelis su nerimu laukia ribojimų pradžios. Atsižvelgdama į galimus socialinės izoliacijos iššūkius, prekybos tinklas „Iki“ inicijuoja emocinės paramos darbuotojams projektą „Kaip jautiesi?“. Jo metu bendrovės darbuotojai galės nemokamai pasikonsultuoti su profesionaliu psichologu.

Pasak Editos Jakučionytės-Lukšės, „Iki“ personalo direktorės, nepaisant įvairių minčių, tik nedidelė dalis žmonių ryžtasi pasinaudoti profesionalų pagalba. Vieniems yra nedrąsu žengti pirmąjį žingsnį, kiti baiminasi užtruksiančių kvalifikuoto psichologo paieškų. 

Dėl šios priežasties prekybos tinklas sudarys sąlygas darbuotojams pasikalbėti su psichologu ir taip pagerinti savo emocinę savijautą.

„Puikiai suprantame, kad šiuo metu su tokiu emociniu krūviu nėra lengva tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbe. Dažnai savo emocijomis nenorime apsunkinti artimųjų, tad jas nešiojame ir kaupiame savyje. Norime palaikyti kolegas, kad jie nesijaustų vieni su savo mintimis, tad suteiksime jiems galimybę apie jas pasikalbėti su profesionaliu psichologu“, – sako E. Jakučionytė-Lukšė.

Ji pažymi, kad nemokamos psichologo konsultacijos bus prieinamos visiems įmonės darbuotojams. 

Svarbu dalintis kylančiomis emocijomis

Pasak psichologės Rasos Grinienės, prisidėsiančios prie projekto „Kaip jautiesi?“, šiuo metu mus supanti situacija kiekvieną veikia skirtingai – vieniems žmonėms tai yra metas, kai jie gali sulėtinti greitą savo gyvenimą ritmą, daugiau laiko skirti savo artimiesiems, kita vertus, kiti pajaučia didesnį neužtikrintumą.

„Natūralu, kad kuriam laikui atsisakius žmogui įprastų veiklų pradžioje kyla neigiamos emocijos, žmogus pasimeta. Be to, neapibrėžtas laiko tarpas, kiek tai gali tęstis, veikia žmogaus psichologinę būseną. Tokiomis akimirkomis svarbu prisiminti, kad būnant fizinėje izoliacijoje jokiu būdu nereikia atsiriboti emociškai“, – sako psichologė.

Psichologė teigia, kad laikotarpiais, kai žmogus jaučiasi prasčiau nei įprasta, ypatingą reikšmę įgauna socializacija. Jam nereikia užsidaryti savyje, priešingai – dalintis problemomis ir sunkumais.

„Svarbu nenuvertinti kalbėjimo, dalijimosi kylančiais jausmais svarbos. Mes turime įvairių kontaktų, tarp jų artimieji, draugai, kurie mums mielai išklauso, kartais pokalbis su žmogumi iš šalies gali padėti atsikratyti mus slegiančių sunkumų“, – teigia R. Grinienė.

Pasak jos, kiekvienas mūsų skirtingai atlaikome emocinį krūvį, todėl svarbu nekaupti savyje įvairių minčių ir jausmų. Šiandieninės technologijos suteikia daugybę bendravimo galimybių – tereikia paskambinti telefonu ar vaizdo skambučiu artimam žmogui pasikalbėti, ir jau būsite ne vienas. 

Niūrias mintis blaško rutina, socialiniai kontaktai

Psichologė aiškina, kad žmonėms su nerimu laukiantiems savaitės pabaigoje įsigaliojančio visuotinio karantino, būtina prisiminti pirmojo karantino metu išmoktas pamokas. Jos teigimu, šį neįprastą laikotarpį žmogui lengviau išgyventi padeda nuosekli rutina.

„Vėl priverstinai užsidarius namie labai svarbu susikurti rutiną, kuri būtų pakankamai aiški: kažkas turės mokytis, kažkas – dirbti. Turi būti aiškus veiklų pasidalinimas. Matėme, kad karantino metu pavasarį žmonėms kilo sunkumų išlaikyti darbo ir asmeninio gyvenimo balansą, kadangi darbas persikėlė į namų erdvę. Čia, vėlgi, padės aiškios rutinos nusistatymas, kiek laiko skirsite darbui, ir jos laikysitės“, – teigia R. Grinienė. 

Psichologė sako, kad šį laiką turime vertinti kaip galimybių metą, pavyzdžiui, sustiprinti mums brangius ryšius, pasitelkiant virtualias priemones dažniau bendrauti su draugais ir artimaisiais, daugiau laiko skirti mėgstamoms veikloms namie, ar, galiausiai, atrasti naujus hobius.