Cepelinų diena – tinkamiausia proga atsigręžti į bulvę

Bulvė – maistingesnė, nei dauguma mano

Skeptikai bulves dažnai mėgsta nepelnytai nuvertinti, neva jų maistinė vertė – skurdi. Tačiau mitybos specialistai drįstų pasiginčyti – tinkamai paruošta bulvė yra vertinga daržovė. Moksliškai įrodyta, jog bulvėse gausu vitaminų B, E ir C. Be to, šioje šakninėje daržovėje yra kalio ir kitų mineralinių medžiagų, būtinų organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti.

Mitybos ekspertai vieningai sutaria, kad svarbiausia bulves valgyti saikingai ir tinkamai jas paruošti. Bulves organizmas lengvai pasisavina, todėl jos tinkamos įvairaus amžiaus valgytojams. Verta atkreipti dėmesį, jog daugiausiai naudingųjų medžiagų yra susikaupę bulvės lupenoje arba iš karto po ja, todėl prieš gaminant bulves, jas rekomenduojama tiesiog nuplauti ir švelniai nušveist šepetėliu.

„Valgymui patariama neskustas bulves virti garuose ar vandenyje, taip pat šios daržovės maistingąsias medžiagas išsaugoti padės kepimas orkaitėje ar ant grotelių. Svarbu, jog daržovės nepersisunktų aliejumi, riebalais ir druska, tad skaninant būtinas saiko jausmas“, – pataria IKI maisto ekspertė Vilma Juodkazienė.

Jei vis tik nutarėte virti skustas bulves nelaikykite jų ilgai šaltame vandenyje, mat taip prarasite dalį vitaminų. Taip pat svarbu bulves dėti į jau verdantį vandenį ir jų nepervirti.

Lietuviškos bulvės giminaičiai – topinambai ir batatai

Jei tradicinės bulvės prisijaukinti nepavyksta, išmėginkite joms giminingas daržoves – batatus ir topinambus. Nors pavadinimai dažnam lietuviui gali skambėti keistai, išmėginti šias alternatyvas ir iš naujo atrasti bulvę tikrai verta.

Batatai – kitaip dar žinomos kaip saldžiosios bulvės – mitybos specialistų yra itin liaupsinamos ir netgi priskiriamos prie super  maisto. Saldžioje bulvėje baltymų yra daugiau nei paprastoje, taip pat gausu beta karotino, vitaminų C, D ir B, kalcio ir skaidulinių medžiagų.

„Šios bulvės puikiai tinka kaip garnyras ar pagrindinis patiekalas, be to, patyrusios šeimininkės jau kurį laiką eksperimentuoja saldų batatų skonį atskleisdamos netgi desertuose“, – pastebi V. Juodkazienė.

Tuo tarpu topinambai, dar vadinami bulvinėmis saulėgrąžomis, savo maistine sudėtimi šiek tiek nutolsta nuo tradicinės bulvės, nes jose nėra krakmolo, užtat gausu inulino. Dėl šios žaliavos topinambai itin vertingi diabetu sergantiems žmonėms. Šie šakniagumbiai liaudyje vadinami tikrais vitaminų perlais – juose gausu vitamino C ir B, o dėl mineralinių medžiagų gausos varžytis jie galėtų su bet kuria daržove.

„Iš tiesų topinambas savo skoniu labiau primena ne bulvę, o žiedinį kopūstą ar ropę. Ši daržovė puikiai paskanina sriubas, tinka įvairioms salotoms gardinti“, – sako V. Juodkazienė.

Lietuviai ištikimi tradiciniam bulvės skoniui

Analizuojant pirkėjų pasirinkimus, prekybos tinklo IKI komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė sako, jog tautiečiai vis tik ištikimi paprastai lietuviškai bulvei, o naujas veisles prisijaukina labai palengva.

„Priklausomai nuo metų laiko savo asortimente turime apie 15 skirtingų bulvių veislių: vienos skirtos virimui, kitos labiau tinkamos kepti, taip pat yra ekologiškų, mažų ir kitokiomis savybėmis pasižyminčių bulvių. Pagal perkamumo rodiklius vis tik pirmauja paprastosios lietuviškosios bulvės, kurios sudaro net 80 proc. visų bulvių pardavimų. Visgi pastebime tendenciją, jog pamažu auga susidomėjimas ir saldžiosiomis bulvėmis“.

Atstovės teigimu, vėlyvą pavasarį (balandžio–gegužės mėn.) bulvių paklausa parduotuvėse pastebimai išauga, nes tuo metu žmonės dažnai jau būna pabaigę savo atsargas ir su nekantrumu laukia pirmojo lietuviško derliaus.

„Kiekvieną sezoną ypač laukiamos šviežios lietuviškos bulvės, tad pirmąjį jų derlių iš Lietuvos ūkių kasmet stengiamės pristatyti kaip įmanoma ankščiau. Esant palankioms gamtinėms sąlygoms, pavyzdžiui, pernai, jau pirmosiomis vasaros dienomis buvo galima įsigyti ir paragauti ankstyvųjų lietuviškų bulvių, kurios kasmet sulaukia didelio pirkėjų susidomėjimo“, – sako. B. Čaikauskaitė.

Mitybos ekspertų nuomone, šviežia bulvė yra ypač vertinga. Su odele ir termiškai neapdorota ji turi nedaug kalorijų (100 g yra 77 kcal), taip pat joje aptinkama gerokai daugiau vitamino C, magnio, fosforo, kalio, geležies ir net ląstelienos.

Mažoji cepelinų kopija – saldieji bulvinukai

Cepelinams paruošti reikia ir laiko, ir nusiteikimo. Skubantiems, tačiau norintiems bent iš dalies solidarizuotis ir paminėti cepelinų dieną, siūlome pasigaminti sumažintą cepelinų kopiją – bulvinukus.

Reikės:

• 1–2 vidutinio dydžio saldžiųjų bulvių;
• 200 g avinžirnių miltų (gaminimui ir papildomai dar kelių šaukštų bulvinukų formavimui);
• druskos, pipirų ar kitų prieskonių pagal skonį

Gaminimas:

Bulves supjaustykite į kelias dalis, išvirkite pasūdytame vandenyje, nulupkite ir sutrinkite šakute. Tam, kad greičiau atvėstų, gautą masę dėkite į šaldytuvą ir palaikykite 15–20 min.

Atvėsusią bulvių masę sumaišykite su miltais, pagardinkite druska, pipirais ar kitais mėgstamais prieskoniais. Viską gerai išmaišykite.

Ant švaraus stalviršio ar lentelės pabarstykite miltų. Delnais iš bulvių masės formuokite mažus bulvinukus (sumažinta cepelino versija), juos apvoliokite miltuose.

Puode užvirkite vandenį, įdėkite druskos ir po vieną dėkite bulvių kukulius. Stenkitės, kad vienas su kitu nesuliptų (rinkitės kuo didesnį puodą arba virkite pakaitomis). Kai bulvinukai iškyla – galite juos išimti.

Išvirtus bulvinukusgalite gardinti sviestu, grietine ar patinkančiu padažu. Puikiai tiks pesto, grybų, pankolių ar pomidorų padažai.

Skanaus!