Bitės mieste kartais gyvena geriau nei kaime? Ekspertai paaiškino, kodėl

Jeigu reikėtų rinktis, kur gyventi bitėms – tarp laukų ar miesto centre, daugelis turbūt nedvejodami pasirinktų pirmąjį variantą. Tačiau bitininkai sako, kad realybė ne visuomet tokia akivaizdi. Parkai, skverai, sodai, žydintys gėlynai ir gyventojų balkonai mieste bitėms siūlo itin įvairų augalų pasirinkimą, o kai kuriais atvejais miesto bitės net turi pranašumų prieš tas, kurios gyvena intensyviai dirbamose žemės ūkio teritorijose. Ant prekybos tinklo „Iki“ parduotuvės stogų Kaune ir Klaipėdoje truputį po įsikuriantys aviliai leidžia iš arti pamatyti, kuo miesto bitininkystė skiriasi nuo tradicinės. 

„Aviliai ant „Iki“ stogų atsirado ne atsitiktinai. Šia iniciatyva siekiame ne tik prisidėti prie biologinės įvairovės stiprinimo, bet ir parodyti, kad net įprasta prekybos tinklo infrastruktūra gali kurti papildomą vertę aplinkai. Kartu norime paskatinti žmones iš arčiau pažinti miesto bitininkystę ir geriau suprasti, kodėl bitės bei kiti apdulkintojai yra tokie svarbūs mūsų ekosistemai“, – sako „Iki“ tvarumo vadovas Vilius Jorudas. 

Vietoj pievų – stogai ir kopėčios 

Ant „Iki“ parduotuvės stogų įrengtų avilių priežiūra patikėta miesto bitininkystės specialistams iš „Urbanbee.lt“. Pasak bendrovės įkūrėjo Pauliaus Chockevičiaus, miesto bitininkystė nuo tradicinės kaime skiriasi gerokai labiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. 

„Pirmiausia skiriasi sezoniškumas ir medunešio pobūdis. Miestuose nėra didelių monokultūrų plotų, tokių kaip rapsų ar grikių laukai, todėl bitės nektarą renka iš labai įvairių augalų viso sezono metu. Dėl to miesto bitininkystėje medunešis yra tolygesnis, o bitės visą sezoną gali naudotis įvairesniais maisto šaltiniais. Skiriasi ir pati bitininkystė – daugiau dėmesio tenka skirti saugumui, profesionaliai avilių priežiūrai ir tam, kad būtų parinktos ramios, žmonių kaimynystei tinkamos bičių veislės, nes aviliai dažnai įrengiami šalia gyvenamųjų ar darbo erdvių“, – sako P. Chockevičius. 

Pasak P. Chockevičiaus, prie miesto pirmiausia tenka prisitaikyti ne bitėms, o patiems bitininkams. Vietoj keliuko per pievą dažnai tenka kopti laiptais ar kopėčiomis ant pastatų stogų, neštis įrangą, o maršrutą planuoti pagal miesto eismą. Vis dėlto ne mažiau svarbi miesto bitininko darbo dalis – bendruomenės švietimas ir gyventojų supažindinimas su bičių svarba ekosistemai. 

Kodėl bitėms mieste kartais sekasi net geriau? 

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad bitėms palankiausia vieta – pievos ir laukai. Tačiau specialistas sako, kad tam tikrais atvejais miestas joms gali pasiūlyti net daugiau. 

„Miesto aplinka bitėms gali suteikti nemažai privalumų. Miestuose dažnai randama didesnė biologinė įvairovė nei intensyviai dirbamose žemės ūkio teritorijose. Parkai, skverai, gėlynai, privatūs sodai ir įvairūs dekoratyviniai augalai užtikrina nuolatinį žydinčių augalų pasirinkimą. Miestuose taip pat gausu medžių, tokių kaip liepos ar kaštonai, kurie yra vertingi nektaro šaltiniai. Ant pastatų stogų laikomi aviliai dažnai susiduria su mažesne drėgme, geresne ventiliacija ir mažesniu kenkėjų bei ligų kiekiu“, – sako P. Chockevičius. 

Anot jo, kai kuriais atvejais miesto bitėms gali sektis net geriau nei toms, kurios gyvena intensyviai ūkininkaujamose teritorijose. 

„Viena svarbiausių priežasčių – mažesnis pesticidų naudojimas. Intensyvioje žemdirbystėje naudojami augalų apsaugos produktai gali ne tik tiesiogiai paveikti bites, bet ir ilgainiui silpninti jų imunitetą bei bendrą šeimų gyvybingumą. Miestuose bitės dažniau naudojasi įvairiais ir nuolat atsinaujinančiais maisto šaltiniais, todėl jų mityba būna įvairesnė“, – aiškina jis. 

Aviliai ant stogų – ne simbolinė iniciatyva 

Anot V. Jorudo, tvarumas versle šiandien nebeapsiriboja vien taršos mažinimu ar efektyvesniu išteklių naudojimu. Vis daugiau dėmesio skiriama tam, kaip verslas gali panaudoti savo turimą infrastruktūrą, kurdamas papildomą vertę aplinkai ir bendruomenėms. 

„Aviliai ant pastatų stogų yra vienas iš pavyzdžių, kaip net įprasta infrastruktūra gali atlikti daugiau nei vieną funkciją. Kartais tam nereikia sudėtingų technologijų ar didelių pokyčių – užtenka kitaip pažvelgti į tai, ką jau turime“, – sako „Iki“ tvarumo vadovas V. Jorudas. 

Jo teigimu, tokios iniciatyvos padeda ne tik stiprinti biologinę įvairovę, bet ir rodo, kad verslas gali būti aktyvus miesto pokyčių dalyvis. Savo pavyzdžiu jis gali paskatinti daugiau dėmesio skirti aplinkai ir įkvėpti panašių sprendimų imtis kitus. 

„Verslas gali būti vienas iš pokyčių lyderių – ne laukti, kol miestai keisis, o pačiam padėti tuos pokyčius kurti“, – priduria V. Jorudas. 

Kodėl miesto bitininkams nereikia sporto salės abonemento? 

Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad tankiai užstatytame mieste bitėms orientuotis sudėtingiau, specialistai sako, jog jos prie tokios aplinkos prisitaiko stebėtinai lengvai. 

„Dažniausiai bitės aktyviausiai maisto ieško maždaug 1 kilometro spinduliu nuo avilio. Įprastai jos gali skristi iki 3 kilometrų atstumu, tačiau esant ypatingoms sąlygoms – kai maisto šaltiniai labai vertingi, yra tinkamos oro sąlygos arba jų trūksta arčiau – bitės gali nuskristi ir iki 5 kilometrų. Kaip ir gamtoje, taip ir mieste jos orientuojasi pagal aplinką – pastatai joms tampa kraštovaizdžio orientyrais, todėl tankus užstatymas reikšmingų orientacijos problemų nesukelia“, – pasakoja P. Chockevičius. 

Jis juokauja, kad didžiausias iššūkis dažnai tenka ne bitėms, o jų prižiūrėtojams. 

„Miesto bitininkystė dažnai reikalauja nemažai fizinio aktyvumo. Prižiūrint avilius ant stogų tenka įveikti daugybę laiptų, kopti kopėčiomis ir nešiotis įrangą. Medaus surinkimas ar avilių apžiūra kartais tampa tikru sportiniu iššūkiu. Juokaujama, kad miesto bitininkams dažnai nebereikia sporto salės abonemento – visą reikalingą fizinį krūvį suteikia darbas su bitėmis ant miesto stogų“, – sako P. Chockevičius.