Voveraitės yra vienas didžiausių Lietuvos miškų turtų. Tačiau šiemet jų gerbėjai keiksnoja orus – šaltas pavasaris ir vėliau užklupusi sausra lėmė, kad miškuose jų rasti be galo sunku. Visgi Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, džiaugiasi, kad tiekėjams pavyko užtikrinti, jog parduotuvėse šių gėrybių nepritrūks, o kainos liks patrauklios.
„Lietuviškos voveraitės pirkėjų ypač laukiamos – jas mėgsta net tie žmonės, kurie paprastai nemėgsta grybų skonio. Įprastai jomis prekiauti pradedame liepos mėnesį, o jų paklausa piką pasiekia rugpjūtį. Šiemet jų sezonas neskubėjo prasidėti, tad šie grybai išsiilgti kaip niekad. Galime nudžiuginti, kad pirmosios jau pakeliui į parduotuves“, – sako V. Budrienė.
Šeštadienį parduotuvių lentynose pasirodančios lietuviškos voveraitės bus siūlomos patogiuose 200 gramų indeliuose. Pasak V. Budrienės, pirkėjams bus siūloma ir gera kaina – kaip ir praėjusiais metais, pirmųjų Lietuvos miškų voveraičių indelis kainuos 4,49 Eur.
Gamta parėdė rimtų iššūkių
Šiemet voveraičių derlius – ne tik vėlyvas, bet ir labai negausus. „Iki“ tinklui grybus tiekiančios bendrovės „Baltic Champs“ generalinis direktorius Arūnas Radzevičius sako, kad kol kas Lietuvos miškuose sunku rasti voveraičių netgi ten, kur paprastai jų būna gausu.
„Dėl itin nepalankių oro sąlygų šiemet voveraičių miškuose beveik nėra. Grybų vystymuisi be terpės, kurioje jie auga, labai svarbios tinkamos klimatinės sąlygos. Savo grybynuose, augindami kultūrinius grybus uždarose patalpose, mes galime tai kontroliuoti. Deja, miško grybai, tarp kurių ir visų mėgstamos voveraitės, visiškai priklausomi nuo gamtos. Jiems tinkamai vystytis ir augti paprastai reikia šiltesnių temperatūrų ir drėgmės. Deja, pavasaris šiemet buvo šaltas, su ilgai besitęsusiomis naktinėmis šalnomis. Vėliau oras sušilo, bet užklupo sausra“, – pasakoja A. Radzevičius.
Pasak bendrovės vadovo, galima sakyti, kad voveraičių sezonas šiemet tik ką prasidėjo. Jis vėluoja maždaug mėnesį. Pašnekovas išduoda, kad patyrę grybautojai, žinantys grybingas vietas, negausiai, bet jau randa voveraičių Dzūkijos miškuose, daugiausia aplink Varėną.
„Gamta yra nekontroliuojama, todėl sunku tiksliai numatyti, koks bus grybų derlius miškuose. Tačiau jei orai išsilaikys tokie, kokie yra dabar, ir gausiau palis, manome, kad miško grybų sezonas įsibėgės ir grybų netruks nei grybaujantiems, nei norintiems jų įsigyti“, – viliasi A. Radzevičius.
Paaiškino, ar voveraičių pavyktų specialiai užauginti
„Baltic Champs“ ištisus metus prekiauja savo užaugintais baltaisiais ir rudaisiais pievagrybiais, kreivabudėmis, eringi, šitake grybais. Gali kilti klausimas – o ar negalima uždaroje patalpoje užauginti ir populiariųjų voveraičių?
„Grybas – sudėtingas organizmas, savo grybienos tinklu sąveikaujantis su aplinka. Jo augimo galimybes lemia ne tik klimato sąlygos, bet ir įvairūs ekosistemos veiksniai. Voveraitės, kaip ir daugelis kitų mūsų mėgstamų miško grybų, yra simbioziniai grybai. Tai reiškia, kad jos gyvena vieningame santykyje su tam tikrų medžių rūšimis. Voveraitės sąveikauja su aplinkinių medžių šaknų sistema ir keičiasi naudingomis medžiagomis, kurios yra būtinos abiem organizmams. Todėl kol kas tokias sąlygas dirbtiniu būdu sukurti sudėtinga, ir šių grybų užauginti kultūriniu būdu nėra galimybės. Tad mėgaukimės stebuklu, kurį grybų sezono metu mums dovanoja gamta“, – kviečia A. Radzevičius.
Nedarykite klaidų namuose: kaip voveraites laikyti?
Įsigytomis voveraitėmis paprastai norisi pasmaguriauti kuo greičiau. Tačiau jeigu jų iškart negaminsite, verta įsidėmėti, kur ir kaip jas laikyti. Prekybos tinklo „Iki“ daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė dalijasi esminėmis taisyklėmis, kaip elgtis su šiais grybais namuose.
Neplaukite pernelyg ilgai. Didesnius nešvarumus nuo voveraičių padės pašalinti šepetėlis, tačiau grybus verta ir nuplauti. Atminkite, kad grybai yra labai švelnaus skonio, todėl ilgas kontaktas su vandeniu jį dar labiau sumenkins, voveraitės neteks dalies traškumo. Ka to neatsitiktų, suberkite jas į indą su vandeniu ir druska, kelis kartus panardinkite ir nukoškite į rėtį. Tik tiek!
Nelaikykite spintelėje. Tinkamiausia vieta laikyti voveraites yra ne sandėliukas, ar juo labiau – lentyna virtuvėje. Parsineštus ir nuvalytus grybus dėkite į šaldytuvą. Bet net ir jame voveraitės nestovės ilgai – jų nerekomenduojama laikyti ilgiau nei 3 dienas. Jeigu nespėjate suvalgyti, sudžiovinkite, užšaldykite ar konservuokite.
Nedėkite į šaldytuvą drėgnų grybų. Labai svarbi taisyklė, pasak J. Sabaitienės, – nuplautus grybus prieš dedant į šaldytuvą gerai nusausinti. Priešingu atveju dėl drėgmės iš voveraičių jos greitai gali pradėti pelyti. Paprasčiausias ir veiksmingiausias būdas – kiekvieną grybą nusausinti popieriniu rankšluosčiu. Dedant juos į šaldytuvą, po jais taip pat galite pakišti popierinio rankšluosčio gabalėlį, kad sugertų drėgmę.
Nelaikykite jų plastikiniame maišelyje. Negalima dėti į šaldytuvą voveraičių plastikiniame maišelyje. Tokiame maišelyje susikaupia drėgmė, todėl grybai ims pelyti. Taigi voveraites geriau supilti į dubenį arba didelę maisto laikymo pakuotę – tačiau svarbu jos neuždaryti.
Sotu ir nebrangu – „perlotas“ su šviežiomis voveraitėmis
Nors voveraitės daugiausia sudarytos iš vandens, jose vis tiek yra daug naudingų maistinių medžiagų. Valgydami voveraites gauname nesočiųjų riebalų rūgščių, kurios mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Jos taip pat yra fosforo ir kalio bei B grupės vitaminų, reguliuojančių kraujotakos sistemos veiklą, šaltinis. Už savo būdingą spalvą voveraitės dėkingos karotenoidams, kurie organizme virsta vitaminu A. Tai savo ruožtu padeda išvengti regėjimo problemų.
„Tad valgyti voveraites verta tiek dėl naudos sveikatai, tiek dėl paties skonio. Šie gelsvai oranžiniai grybai, pasižymintys subtiliu, šiek tiek pipiriniu skoniu, puikiai tinka įvairių padažų, sriubų, nesaldžių pyragų ruošimui, gardžiai dera kiaušinienėje ar ant skrebučio. Voveraičių gerbėjai dažniausiai pasakys, kad bene skaniausios jos – tiesiog pakeptos svieste su svogūnais, patiektos su šviežiomis bulvytėmis ir paraugtu agurku“, – sako prekybos tinklo „Iki“ atstovė Vilma Juodkazienė.
Norintiems paįvairinti savo meniu, ji siūlo išbandyti sotų ir nebrangų patiekalą – perlinių kruopų „rizotą“ su šviežiomis voveraitėmis.
Reikės: 100 g perlinių kruopų, 150 g voveraičių, nedidelio svogūno, poros česnako skiltelių, 250 ml sultinio, 50 ml baltojo vyno, alyvuogių aliejaus, gabalėlio sviesto, tarkuoto parmezano sūrio, druskos, šviežiai maltų pipirų, šviežių čiobrelių
„Didelėje keptuvėje įkaitinkite šlakelį alyvuogių aliejaus, sudėkite kubeliais supjaustytą svogūną ir apkepkite, šiek tiek vėliau įmaišykite išspaustą česnaką. Tada suberkite perlines kruopas, gerai išmaišykite ir supilkite sultinį. Virkite ant vidutinės ugnies apie 15 minučių. Kruopos turėtų sugerti sultinį. Tuomet supilkite vyną ir virkite dar 5 minutes“, – gaminimo eigą pasakoja V. Juodkazienė.
Kitoje keptuvėje su šlakeliu aliejaus ir šiek tiek sviesto apkepkite nuvalytas voveraites – didesnes galite prieš tai pasmulkinti, tačiau mažesnių nepjaustykite. Sudėkite jas į kruopas, kruopščiai išmaišykite ir patroškinkite kelias minutes, kad skoniai susilietų. Pagal skonį pagardinkite druska ir pipirais, įmaišykite dalį tarkuoto parmezano. Baigiant kepti įdėkite nedidelį gabalėlį sviesto. Sudėjus į lėkštes, ant viršaus užberkite šviežių čiobrelių ir likusį tarkuotą sūrį.