Meksikos virtuvė – skonių fiesta, kuriai itin sunku atsispirti. Išraiškingus skonius ir ryškias spalvas dažnai lydi ir nemažas kalorijų skaičius, tačiau buritai nebūtinai turi būti priskiriami mažiau sveikatai palankaus maisto kategorijai. Sveikiems ir greitiems pietums reikės nedaug laiko ir vos kelių produktų – o paruoštą buritą bus galima ir užšaldyti kitam kartui. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, meksikietiškos virtuvės ingredientai yra mėgiami lietuvių, nes iš jų galima pasigaminti aibę sočių ir nebrangių patiekalų.
„Faktas, kad lietuviai noriai leidžiasi į kulinarinius eksperimentus – įkvėpimo pasisėmę užsienio šalių virtuvėse, į savo racioną įtraukia retesnių ingredientų ar išbando naujus būdus įprastų produktų paruošimui. Tortilijos, takai ar kukurūzų traškučiai lietuviams jau tapę dažnais susibūrimų palydovais. Taip pat pastebime, kad pirkėjus vis labiau domina sveikos alternatyvos pamėgtiems produktams – pavyzdžiui, renkasi tortilijas su visų grūdo dalių miltais, kiaulieną keičia vištiena, o į patiekalus vietoj majonezo deda sveikatai naudingų avokadų“, – pirkėjų įpročius apžvelgia V. Budrienė.
Viena populiariausių pasaulio virtuvių
Meksikietiška virtuvė ne be reikalo turi milijonus gerbėjų visame pasaulyje. Nors baziniai dažniausiai naudojami ingredientai atrodo gan paprasti (tortilijos, pupelės, mėsa, paprikos, kukurūzai), tačiau jie meistriškai supinami į patiekalus, dievinamus tiek gurmanų, tiek paprasto sotaus maisto gerbėjų.
Kaip teigia prekybos tinklo „Iki“ atstovė Vilma Juodkazienė, šiuolaikinį Meksikos kulinarijos meną formavo senosios indėnų tradicijos ir konkistadorų įtaka.
„Meksikos virtuvė iki ispanų laikų buvo pagrįsta vietinėmis daržovėmis – kukurūzais, pupelėmis, moliūgais, čili pipirais, pomidorais ir saldžiosiomis bulvėmis. Galima manyti, kad pirmieji indėnai buvo vegetarai, tik šiek tiek vėlesniame virtuvės raidos etape pradėta valgyti kalakutiena. Ant stalų taip pat patekdavo žuvis, jūros gėrybės. Aliejus ir kiti riebalai jiems buvo visai nežinomi – maistas buvo verdamas vandenyje, troškinamas garuose arba kepamas ugnyje“, – apie senųjų Meksikos gyventojų maistą pasakoja V. Juodkazienė.
Ryškūs Meksikos virtuvės pokyčiai įvyko kolonizacijos laikais. Būtent tada konkistadorai į Meksiką atvežė grūdinių kultūrų (rugių, kviečių, miežių ir ryžių), taip pat daržovių, tokių kaip svogūnai, česnakai, morkos, salotos, kopūstai, špinatai, petražolės ir burokėliai.
„Kolonizatoriai atvežė ir meksikiečiams nežinomų žolelių: čiobrelių, imbiero, rozmarino ir mėtų, taip pat vaisių – obuolių, kriaušių, granatų, bananų ir abrikosų. Dideli pokyčiai įvyko ir tada, kai buvo pradėti importuoti galvijai, o tipiški meksikietiški patiekalai buvo pradėti derinti su pienu, sūriu ir įvairių rūšių riebalais. Tada meksikiečių virtuvė tapo labai įvairi. Sujungus ispanų ir senąją tradicijas, atsirado skoniai, kuriuos šiandien vadiname meksikietiška virtuve“, – sako V. Juodkazienė.
Sveikesnė burito versija – su vištiena ir avokadu
Nors meksikietiškos virtuvės pagrindas išliko daržovės, paprastai jos patiekalai būna itin sotūs ir gana kaloringi. Mėgstama dėti daug sūrio, padažų, paplotėliams naudoti kvietinius miltus.
„Kita vertus, Meksikoje įprasta naudoti daug produktų, kuriuos vadiname „supermaistu“. Avokaduose gausu širdžiai naudingų mononesočiųjų riebalų, skaidulų ir kalio. Pomidoruose gausu likopeno – antioksidanto, kuris siejamas su mažesne vėžio ir širdies ligų rizika. O jų taip mėgstama ir gausiai naudojama kalendra – žolelė, kurioje gausu antioksidantų ir svarbiausių vitaminų bei mineralų, įskaitant vitaminą C ir geležį“, – vardija „Iki“ atstovė.
Būtent kalendra ji kviečia gausiai pagardinti ir sveikesnę įprastinio burito versiją. Norint ją pasiruošti, Jums reikės:
„Šio recepto žavumas – ne tik naudojami sveikatai palankūs ingredientai, bet ir gamyba yra labai paprasta ir lengva. Pirmiausia reikia sumaišyti smulkintą vištieną, sūrį, kalendrą ir pjaustytą avokadą. Į vienos tortilijos vidurį sudėkite ¼ mišinio, suformuokite ritinėlį. Taip padarykite ir su likusiomis tortilijoms. Į įkaitintą keptuvę įpilkite šiek tiek aliejaus, sudėkite visas keturias tortilijas ir kepkite 2 minutes ant vidutinio stiprumo ugnies. Apverskite ir kepkite dar kelias minutes arba tol, kol buritai taps auksinės spalvos“, – gaminimo eigą nurodo V. Juodkazienė.
Ji pataria, kad skaniausia buritus valgyti dar šiltus, galima šalia patiekti ir šviežių lapinių salotų.
Beje, šį receptą verta įsidėmėti ir skubantiems – keptus arba nekeptus buritus galima užšaldyti ir šaldiklyje laikyti iki 3 mėnesių. Išėmus tereikės atšildyti ir pakepti keptuvėje.