Nuo seno mūsų močiučių darželiuose augintos gėlės iš tiesų yra visai ne gėlės, o pačios tikriausios daržovės, kurios šiandien randamos garsiausių restoranų valgiaraščiuose. Savo skoniu šiek tiek žaliuosius žirnelius ir riešutus primenantis šparagas šiandien yra užvaldęs visą pasaulį. Kodėl prasidėjus sezonui, jie taip dažnai minimi ir kokiomis išskirtinėmis savybėmis pasižymi, pasakoja prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertai.
Šparagai, dar kitaip vadinami smidrais, nuo seniausių laikų karaliavo ne tik Versalio rūmų, bet ir kitų Prancūzijos bei Vakarų Europos aristokratų dvarų virtuvėse. Romos imperatorius Augustas taip juos mėgo, kad jų garbei buvo netgi įkūręs „Šparagų flotilę“.
Ši daržovė iki šių dienų laikoma ypatingu pavasarišku delikatesu, toliau populiarėjančiu Lietuvoje ir visame pasaulyje. Pasak Indrės Baltrušaitienės, „Iki“ komunikacijos vadovės, šia išskirtine sezonine daržove galima pasidžiaugti tik kartą per metus.
„Šparagų auginimas trunka visus metus, o jų derliumi galima mėgautis tik pavasarį ir vasaros pradžioje, dažniausiai balandžio–birželio mėnesiais. Pastebime, kad kiekvieną sezoną šparagai sulaukia vis didesnio pirkėjų dėmesio. Jų pardavimai auga kasmet, nors šparagai kainuoja brangiau nei kitos sezoninės daržovės. Daugiausiai dėmesio šios skanios ir maistingos daržovės sulaukia prasidėjus ir įpusėjus jų sezonui“, – sako I. Baltrušaitienė.
Anksčiau – gėlių puokštėse, o dabar – į lėkštę
Šiandien šparagus naudojame įvairiuose patiekaluose ar valgome tiesiog su sviestu ir druska, bet senovėje jie buvo žinomi ne kaip daržovė, o – gėlė. Ilgi jų stiebai kyšojo lietuviškuose darželiuose tarp kitų augalų ar netgi atsidurdavo šventinėse puokštėse.
Pasak „Iki“ maisto ekspertės Vilmos Juodkazienės, net ir pirmą kartą šparagus paruošti visai nesudėtinga. Tereikia nupjauti sumedėjusį koto galiuką, kurį galima lengvai pajausti, palenkus šparagą kaip medį, stiebus sudėti į karštą, pasūdytą vandenį ir virti 4 minutes. Svarbiausia, šparagų nepervirti, nes tuomet jie suglebs, praras savo formą ir skonį. Be to, rekomenduojama šparagus virti surištus į ryšulėlį ir įstačius į puodą su vandeniu, kuris neapsemtų jų viršūnių. Taip jos virs garuose ir išliks maistingesnės.
„Nors šparagai atrodo itin tvirti, jie greitai genda, todėl apsipirkdami pagalvokite, kada norėsite juos valgyti. Jeigu gaminsite tą pačią dieną, tuomet šparagus laikykite stiklinėje su vandeniu, taip jie ilgiau išliks švieži. O jeigu paliksite kitai dienai, laikykite juos šaldytuve, apsukę popieriumi. Tačiau stenkitės juos sunaudoti per 1–2 dienas, nes ilgiau užsistovėjusiuose šparaguose esantis cukrus virs krakmolu ir sukurs medingą tekstūrą“, – sako V. Juodkazienė.
Aprūpina energija ir padeda išsaugoti jaunystę
Grožis ir skonis tikrai ne vienintelės savybės, kuriomis pasižymi šparagai. Pasak V. Juodkazienės, ne mažiau svarbus ir teigiamas jų poveikis žmogaus sveikatai. Jau nuo seno buvo tikima, kad šparagai padeda ilgiau išlaikyti lygią ir skaisčią odą bei atitolina reakcijos sulėtėjimą.
„Neužtektų abiejų rankų pirštų suskaičiuoti visas naudingąsias šparagų savybes. Juose esantys A, B grupės, C, E, K vitaminai ir tokie mineralai kaip kalis, varis, cinkas, geležis, veikia drauge, suteikdami organizmui tikrą energijos pliūpsnį. Juose esantis vitaminas E padeda odai ilgiau išlikti jaunai ir sveikai, o folio rūgštis kartu su vitaminu B12 gerina vyresnių žmonių reakcijos greitį. Dažnesnis šparagų vartojimas gali ne tik pagerinti savijautą, bet ir ilgiau išsaugoti jaunystę“, – sako V. Juodkazienė.
Taip pat šparaguose esantis vitaminas A padeda ilgiau išlaikyti gerą regėjimą, nes gelbsti tinklainei sugeriant šviesą. Ši daržovė prisideda stabdant geltonosios dėmės degeneraciją, susirgimą, kuris apsunkina smulkių dalykų matymą ir skaitymą vyresniame amžiuje. Be to, šparagai gali sumažinti vėžio riziką.
Užauginti skanius ir maistingus šparagus – nelengvas darbas
Populiarėjant šparagams, jie vis dažniau auginami ir Lietuvoje. Tačiau jiems reikia ypatingų sąlygų – pradedant nuo dirvos paruošimo, baigiant tuo, kad šios karališkos daržovės reikalauja daug dėmesio ir rankų darbo.
„Užauginti skanų ir maistingą šparagą, prireiks nemažai laiko ir pastangų. Dirva turi būti specialiai paruošta – be daugiamečių piktžolių, laukas turi turėti nuolydį, kad lyjant nubėgtų vanduo. Tačiau, net ir tinkamai paruošę dirvą, pirmojo rimtesnio derliaus sulauksite tik po 3 metų. Užaugus ūgliams ir kol viršūnė dar nėra prasiskleidusi, juos kiekvieną dieną reikėtų pjauti rankomis, naudojant peilį“, – sako V. Juodkazienė.
Nurinkus šparagų derlių, reikia nepamiršti juos vos nuskintus perlieti šaltu vandeniu. Vėliau padėti į tamsią ir vėsią patalpą, nes kitaip šparagai toliau augs, net ir neturėdami šaknų, todėl pakis jų skonis ir kotai taps dar kietesni.
V. Juodkazienė siūlo šią karališką daržovę panaudoti ypatingai progai ir nustebinti artimuosius šparagų pyragu.
Jums reikės:
Paruošimas:
Šparagus apvirkite 4 minutes ir nuplaukite šaltu vandeniu. Svogūnų laiškus, česnakus ir petražoles smulkiai supjaustykite, išplakite su grietinėle, kiaušiniais ir sutarkuotu sūriu. Plonai iškočiotą tešlą dėkite į kepimo popieriumi išklotą indą. Tešlą subadykite šakute ir 5 minutėms dėkite į 180 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kai tešla šiek tiek iškils, ištraukite iš orkaitės ir ant jos išdėliokite plonai supjaustytą kumpį, šparagus, užpilkite grietinėlės ir sūrio masę, taip pat sudėkite smulkiai supjaustytas paprikas ir alyvuoges. Pabarstykite krapais, pagardinkite druska, pipirais ir kepkite 180 laipsnių temperatūroje apie 40 minučių.