Ruduo – puikus metas eksperimentams virtuvėje. Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, sako, kad jei tradiciniai patiekalai ar receptai kiek pabodo, verta pabandyti šį tą egzotiškesnio, pavyzdžiui, skraidkalmarių čiuptuvus. Tai ne tik skanus, įmantrus, bet ir itin sveikas produktas.
„Žuvies ir jūros gėrybių lietuviai kasmet valgo vis daugiau. Pastaraisiais metais auga tradicine jau tapusios žuvies: lašišos ar karpio pardavimai. Taip pat pirkėjų krepšeliuose vis dažniau atsiduria ir įmantresni produktai. Būtent dėl šios priežasties nuolat plečiame žuvies ir jūros gėrybių asortimentą, o parduotuvėse galima rasti ne tik puikiai pažįstamų krevečių, bet ir midijų, plekšnės ar skraidkalmarių čiuptuvų“, – teigia V. Juodkazienė.
Dažniausiai aptinkami šiltuosiuose vandenyse
Paprastieji didieji skraidkalmariai moksliškai yra vadinami Dosidicus gigas arba Jumbo kalmarais. Dažniausiai jie gyvena šiltuose Ramiojo vandenyno vandenyse, tačiau pastaruoju metu šios jūros gėrybės pastebimos ir šiaurinėje Aliaskoje. Šie kalmarai išsiskiria savo dydžiu. Paprastieji didieji skraidkalmariai užaugti gali net iki 2,5 metro, o sverti iki 50 kilogramų. Paprastieji didieji skraidkalmariai minta nedidelėmis žuvelėmis arba planktonu ir paprastai gyvena vandenyno dugne.
Kalmarų nauda sveikatai dažnai siejama su dideliu baltymų kiekiu, be to, juose, kaip ir kitose jūrų gėrybėse, yra gausu omega-3 riebalų rūgščių bei vitamino C, kalcio ir geležies. Pasak V. Juodkazienės, kalmarai – itin universalus produktas. Juos galima paruošti pačiais įvairiais būdais: kepti keptuvėje, orkaitėje, troškinti puode, skrudinti aliejuje ar ruošti ir kepsninėje. Anot jos, kalmarų mėsa išsiskiria savo minkštumu ir švelniu skoniu. Būtent dėl šios priežasties, kalmarai yra pamėgti bene visame pasaulyje: jie dedami į jūros gėrybių sriubas ar įvairiausius troškinius, derinami su makaronais, ryžiais ar kuskusu, jais gardinamos salotos.
V. Juodkazienė atskleidžia ir daugiau įdomių faktų apie šį nepaprastą vandenynų gyventoją.
Pavojingi. Didieji paprastieji skraidkalmariai – pavojingi vandens gyvūnai, todėl nardant nuo jų reikėtų laikytis atstumo. Visgi, jie gyvena itin giliai ir yra retai matomi krante. Tačiau skraidkalmariai pavojų kelia ne tik žmonėms, bet ir kitiems vandens gyventojams.
Geba keisti spalvą. Šie kalmarai gali akimirksniu pakeisti spalvą. Mat jie turi unikalią pigmento ląstelę, vadinamą chromatoforais, kuri jiems padeda prisitaikyti prie esamos aplinkos. Įdomu dar ir tai, kad spalvų perėjimo greitis įvyksta taip greitai, jog plika žmogaus akimi to pamatyti pratiškai neįmanoma.
Skiriasi išvaizda. Kalmarų patinai ir patelės skiriasi savo išvaizda. Suaugusios skraidkalmarių patelės paprastai yra didesnės už patinus. Patinai ant savo kūno turi linijas primenančius ornamentus, o patelės – taškuotus. Visgi, kadangi šie gyvūnai geba keisti spalva – šie skiriamieji bruožai retai matomi.
Nepamatuojama nauda sveikatai. Kadangi kalmarai yra puikus baltymų, omega-3 riebalų rūgščių, vitamino C, geležies ir kalcio šaltinis, įtraukus juos į kasdienį savo racioną stiprinama širdies sveikata, gražėja oda, stiprėja plaukų ir nagų būklė. Šios rūšies jūros gėrybes patartina valgyti nėščiosios, be to, vartojant skraidkalmarius, mažėja reumatoidinio artrito simptomai.
Populiarūs Kinijoje ir Korėjoje. Azijoje, o ypačKinijoje, Pietų Korėjoje skraidkalmariai – itin populiarus maistas. Nors daugiausiai jų randama aplink Pietų Amerikos krantus, būtent į šias šalis importuojama daugiausiai skraidkalmarių. Jose skraidkalmariai dažniausiai kepami aliejuje ir valgomi su įvairiausiomis salotomis arba gaminami tradiciniuose jų padažuose ir patiekiami su ryžiais. Visgi skraidkalmarius populiaru valgyti ir žalius – jie dažnai atsiduria ir sušiuose ar sašimiuose.
V. Juodkazienė, dalijasi ir nepaprasto skonio kalmarų čiuptuvų receptu.
Skraidkalmarių čiuptuvai su bulvėmis
Jums reikės:
Šviežių nedidelių bulvyčių
Žiupsnelio jūros druskos
Skraidkalmarių čiuptuvų
1 svogūno
1 lauro lapo
6 skiltelių česnako
200 mililitrų alyvuogių aliejaus
Šviežių petražolių
Pagaminimas:
Pirmiausia nušveiskite bulves. Jas gausiai apibarstykite druska, apšlakstykite aliejumi ir sudėkite į kepimo indą su dangčiu. Tuomet įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių. Kepkite jas apie 20 minučių arba tol, kol apskrus ir taps minkštos. Kalmarų čiuptuvus įdėkite į didelį puodą. Užpilkite vandeniu, į puodą įdėkite nuluptą svogūną, žiupsnelį druskos bei lauro lapą. Užvirkite vandenį ir virkite čiuptuvus apie 25 minutes. Tuomet įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių. Išvirtus kalmarų čiuptuvus kartu su apkeptomis bulvėmis sudėkite į kepimo indą. Viską apibarstykite susmulkintu česnaku, druska ir alyvuogių aliejumi ir orkaitėje pakepkite dar apie 5–10 minučių. Ištraukus patiekalą iš orkaitės gausiai apibarstykite petražolėmis. Skanaus!