Kai rudeniškas vėjas ima vėsinti šalį, daugelio rankos pačios ima tiestis prie citrusinių vaisių. Puodelis arbatos su citrinos griežinėliu tampa šildančiu dienos ritualu, o skonio receptorius norisi pažadinti rūgštesniais skoniais net ir desertuose. Šiuos poreikius dabar lengva ir nebrangu patenkinti, nes parduotuvėse jau prasidėjo citrusinių vaisių ir nuolaidų jiems sezonas, sako prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė.
„Įsibėgėjęs ruduo atneša ne tik moliūgų gausą, bet ir citrusinių vaisių sezono pradžią. Nors jie perkami ištisus metus, būtent sezono metu šių vaisių asortimentas plačiausias, jie būna ypač sultingi, skanūs, o kainos – patrauklios. Galima prognozuoti, kad šiuo šaltuoju metų laiku citrusinių vaisių bus nupirkta netgi daugiau nei ankstesniu, nes jau ir dabar jų pardavimai yra išaugę beveik penktadaliu, lyginant su pernai“, – pastebi G. Kitovė.
Pasak jos, citrusinių vaisių topų viršūnėse metai iš metų karaliauja tradiciniai mandarinai, apelsinai ir geltonosios citrinos, tačiau pirkėjai pradėję dažniau dairytis kažkuo ypatingų, įdomesnių vaisių. Pavyzdžiui, vis auga saldžiųjų greipfrutų „Sweetie“, raudonųjų apelsinų, mandarinų su lapais paklausa.
„Lietuviai kasmet vis noriau eksperimentuoja virtuvėse, bando skirtingų virtuvių įkvėptus receptus, tad didėja ir žaliųjų citrinų, šnekamojoje kalboje vadinamų laimais, paklausa. Tiesa, jos neprilygsta savo geltonosioms savo giminaitėms, kurių nuperkama 10-15 kartų daugiau“, – sako G. Kitovė.
Kaip pastebi „Iki“ daržovių ir vaisių skyriaus darbuotoja Jolanta Sabaitienė, geltonosios ir žaliosios citrinos pakaitinis naudojimas virtuvėje nėra nieko neįprasto. Tačiau nors abu šie vaisiai priklauso tai pačiai rūtinių augalų šeimai, jie pasižymi šiek tiek skirtingomis skoninėmis ir maistinėmis savybėmis.
„Teoriškai jie turi daugiau bendro nei skirtingo. Tiek geltonoji, tiek žalioji citrina yra rūgštaus skonio, įvairiapusio kulinarinio pritaikymo ir įspūdingų maistinių savybių turintys vaisiai. Jų abiejų lopšys yra Azija – manoma, kad senovėje jie buvo auginami Kinijoje. Įdomu tai, kad geltonųjų citrinų, iš rūtinių šeimos augalų kurios yra padariusios didžiausią karjerą, šioje šalyje praktiškai nebeaptinkama“, – pasakoja J. Sabaitienė.
Reikalingas klimatas. To priežastis glūdi skirtingose auginimo sąlygose. Citrinos geriausiai auga šiltame klimate, joms taip pat reikia pakankamai saulės šviesos. Kita vertus, žaliosios citrinos yra reiklesnės, nes jų auginimas pelningiausias tropiniame ir subtropiniame klimate.
Išvaizda ir skonis. Bendras abiejų vaisių vardiklis – rūgštus ir burną „sutraukiantis“ skonis. Tačiau ir skirtumai yra aiškiai pastebimi. „Geltonos citrinos skonis švelnesnis ir saldesnis, o žaliosios – ryškesnis ir kartesnis. Lyginant jų išvaizdą, skirtumą nesunku pastebėti. Stora, intensyviai geltona odelė ir pailga forma yra citrinos ypatybė. Tuo tarpu žaliosios citrinos yra mažesnės, apvalios ir pasižymi plonesne, žalia odele. Dėl odelės plonumo ir pažeidžiamumo jos ne taip gerai atlaiko tolimą ir ilgą transportavimą, todėl tai irgi prisidėjo prie mažesnio jų populiarumo nei geltonosios giminaitės“, – sako „Iki“ šviežių vaisių žinovė.
Naudingos savybės. Citrinų nauda organizmui žinoma jau šimtmečius. Dar XVIII a. Anglijos laivynas įvedė kasdienį citrinų sulčių davinį kiekvienam jūreiviui, apsaugantį nuo jūreivių rykštės – skorbuto. Vaisiai buvo naudojami kaip priemonė nuo šios varginančios ligos dar prieš atrandant vitaminą C.
„Ryški geltona citrina laikoma pagalbos nuo pirmųjų peršalimo ar gripo simptomų simboliu. Taip yra dėl solidžios vitamino C dozės – iš vieno vaisiaus išspaustos sultys patenkina šios svarbios medžiagos paros poreikį. Be to, joje yra tokių svarbių elementų kaip kalis, natris, kalcis ir magnis, vitaminų A, B ir E“, – vardija J. Sabaitienė.
Žaliosios citrinos maistinės vertės panašios, tačiau reikia pripažinti, kad ištekliai skurdesni. Visgi, tai nereiškia, kad šis vaisius neturi teigiamo poveikio žmogaus organizmui. Pasak „Iki“ vaisių ekspertės, žaliosios citrinos taip pat organizmui parūpina antioksidantų, turi ir vitamino C, nors ir mažiau.
Panaudojimas virtuvėje. Gaminant maistą abi citrinas galima naudoti kaip alternatyvą viena kitai, tačiau nepamirškite, kad žalioji yra rūgštesnė ir turi šiek tiek kartumo poskonį. Ji dažniau naudojama aštriems patiekalams subalansuoti, ypač Azijos, Meksikos virtuvėse – žaliąja citrina gardinami ir naujieji pasaulio skonių įkvėpti „Pagaminta IKI“ patiekalai. Ji gerokai populiaresnė ir gėrimuose su alkoholiu. Tuo tarpu geltonoji labiau dera limonadams, dažniau naudojama ne tik pikantiškiems, bet ir saldiems patiekalams.
Abiejų citrinų sultis galima sėkmingai naudoti tiek daržovių, tiek vaisių salotų padažams, netgi marinatams. Jomis verta apšlakstyti keptą žuvį ar jūros gėrybes – nors, pasak gurmanų, šiuo atveju tinkamesnė geltonoji citrina.
Tad skirtumai nors ir subtilūs, norint gauti tobulą rezultatą, verta į juos atsižvelgti. Pavyzdžiui, kultinis žaliųjų citrinų pyragas (angl. „key lime pie“) su geltonosiomis giminaitėmis įgautų visai kitą skonį. Kaip jį išsikepti namuose ir paragauti amerikietiškos klasikos, siūlo „Iki“ konditeris Thierry Lauvray. O pigiau įsigiję geltonųjų citrinų, su jomis pasigaminkite ypač aromatingą vakarienę – citrininį viščiuką pagal „Iki“ kulinarų receptą.
Kvapnus ir nebrangus citrininis viščiukas broileris
Porcijos: 4
Gaminimo laikas: 2 val.
Reikės: 1 prinokusios citrinos, 1 šviežio viščiuko broilerio (apie 1,4 kg), 2 šaukštų aliejaus, 2 šaukštų sviesto, 3-4 skiltelių česnako, ½ svogūno, druskos ir šviežiai maltų pipirų pagal skonį.
Gaminame:
Žaliųjų citrinų pyragas („key lime pie“)
Porcijos: 10
Gaminimo laikas: 45 min. (+ 2-3 valandos šaldytuve)
Reikės: 250 ml žaliosios citrinos sulčių, 1 šaukštelio žaliosios citrinos žievelės, 2 saldintų sutirštinto pieno skardinių (iš viso 770 g), 4 didelių kiaušinių trynių, apie 160 g sausainių, 70 g ištirpinto sviesto, saujelės riešutų, pavyzdžiui, makadamijos. Papuošimui: žaliosios citrinos žievelės, skiltelių, makadamijos riešutų, plaktos grietinėlės arba mėgstamo kremo.
Gaminame: