Gruodžio 15-ąją pasaulyje minima Tarptautinė arbatos diena, bet Jungtinėje Karalystėje iš esmės kiekviena diena yra tokia. Kartu su karališkąja šeima ir Big Beno laikrodžiu arbata yra tapusi neatsiejamu anglų simboliu, kurį lydi šimtametės tradicijos ir net ginčai. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, ir lietuvių meilė šiam gėrimui vis stiprėja.
Žiemą – ir dovanoms, ir sveikatai
Šaltuoju metų laiku tradiciškai šokteli visokių arbatų pardavimai, tačiau trys rūšys jau kurį laiką išsiskiria populiarumo augimu, pastebi V. Budrienė.
„Apskritai lietuvių, kaip ir anglų, mėgstamiausia yra juodoji arbata. Tačiau įdomu tai, kad jau kurį laiką stebime spartų trijų segmentų augimą: gerokai auga žolelių, vaisinių ir tirpių arbatų pardavimai. Kai kalbame apie arbatas, čia ypač gerai matosi sezoniškumas – šaltuoju periodu jų paprastai nuperkama maždaug ketvirtadaliu daugiau“, – pirkėjų įpročius apžvelgia V. Budrienė.
Ypač paklausios būna tos, kurios padeda stiprinti sveikatą ligų periodu – su liepų žiedais, čiobreliais, ramunėlėmis ir pan. Taip pat labai populiaru įvairias šventiškai įpakuotas arbatas rinktis kaip dovanas Kalėdų proga.
Pienas – vardan skonio ar vardan puodelio?
Nesvarbu, ar šventė, ar eilinė diena – dauguma britų bent kartą į rankas paims arbatos puodelį. Pagardinti gėrimą cukrumi ar medumi yra kiekvieno asmeninis pasirinkimas, tačiau įpilti šlakelį pieno – kone būtinybė.
Iš kur atėjo paprotys arbatą gerti su pienu? Keliamos kelios versijos, kurios siekia 17 amžių. Anuomet arbata paprastai buvo verdama puoduose ir patiekiama puodeliuose. Puodeliai buvo gana trapūs, todėl dažnai įtrūkdavo paveikti aukštos arbatos temperatūros. Tad žmonės ėmė pilti šiek tiek pieno, kad karšta arbata būtų vėsesnė.
Kita populiari teorija teigia, kad pienas buvo naudojamas siekiant subalansuoti natūralų arbatos kartumą ir suteikti jai švelnesnį skonį. Pienas, įpiltas prieš arbatą, taip pat neleisdavo susidaryti arbatos dėmėms ant porceliano.
Įdomu tai, kad arbatos ruošimas galėdavo daug ką pasakyti apie tai, iš kur žmogus kilęs. Tai atskleisdavo, ką pirmiau jis pilasi į puodelį – pieną ar arbatą. Arbata anksčiau buvo brangus gėrimas, prieinamas tik aukštuomenei. Tad turtingieji ją galėjo sau leisti gerti visą puodelį, tik šiek tiek įpilant pieno, kad sumažintų jos kartumą ir atvėsintų. Be to, aristokratija galėjo naudotis išskirtiniu plonu porcelianu ir nebijojo, kad toks porcelianas nuo karštos arbatos poveikio sutrūkinės. Tad jie pirmiausia pildavo arbatą.
Tuo tarpu neturtingesni žmonės pripildavo puodelius pieno, o po to įpildavo tik truputį arbatos. Kartu ir žmonės, turėję prastesnės kokybės puodelius, kurie galėjo įtrūkti veikiami karščio, juos apsaugodavo pirmiausia supildami pieną.
Kvapnios ir imunitetą stiprinančios arbatos receptas iš Indijos
Ne tik britai, bet ir indai mėgsta gerti arbatą su pienu. Tiesa, jų gėrimas paprastai yra gerokai aromatingesnis ir pikantiškesnis, mat indai ją gardina žymiaisiais savo prieskoniais.
„Chai masala, dar vadinama chai latte, yra šildantis gėrimas, kuris ne tik skanus, šildantis, bet ir išties naudingas. Jo verta griebtis peršalus ar sutrikus virškinimui, taip pat gerti kasdien, kad padėtumėte imunitetui“, – sako „Iki“ kulinarijos technologė Gailė Urbonavičiūtė.
Chai reiškia arbatą, o masala – prieskonius. Tobulo chai masala paslaptis – sukurti balansą tarp keturių ingredientų: juodosios arbatos, prieskonių mišinio, vadinamo karha, pieno arba augalinio gėrimo ir cukrus ar medaus.
„Dažniausiai šiam gėrimui naudojami tokie prieskoniai kaip šviežias imbieras, kardamonas, cinamonas, gvazdikėliai, pipirai, anyžius. Kiek ir kokių naudoti priklauso nuo kiekvieno skonio, tad galima susikurti savo unikalų receptą. Prieskonių mišinį galima pasidaryti patiems vos už kelis eurus, o tuomet visą žiemą mėgautis šildančiu ir stiprinančiu gėrimu“, – sako G. Urbonavičiūtė.
Chai masala gaminimo eiga: