Aktinidija skamba egzotiškai, tačiau daug kas apie šią uogą paaiškėja jau vien išgirdus kitą jos pavadinimą – kivi uoga arba mini-kivis. Aktinidijos yra dar gana naujas produktas rinkoje, tačiau kasmet sulaukiantis didelio pirkėjų susidomėjimo, pastebi Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė. „Supervaisiaus“ etiketę ne be reikalo gavusios skanios uogos visų pirma dėmesį patraukia tų, kurie nori organizmą nebrangiai aprūpinti net keturiais stipriais antioksidantais.
„Populiariausias pirkėjų pasirinkimas vaisių skyriuje – tradiciniai vaisiai, tokie kaip bananai, obuoliai, kriaušės, apelsinai. Tačiau lietuviai yra ir dideli egzotiškų skonių gerbėjai, todėl perkamiausiųjų topuose jau įsitvirtinę ir ananasai, mangai, kiviai. Be to, vos pasirodžiusios dar egzotiškesnės naujienos, tokios kaip granatai, figos, dygliuotosios kriaušės, netrunka atsirasti pirkėjų krepšeliuose. Tą patvirtina ir neseniai parduotuvių lentynose atsiradusių aktinidijų statistika – panašu, kad pirkėjai jų išties laukė“, – sako V. Budrienė.
Pasak jos, ar vaisiai susilauks sėkmės tarp pirkėjų, lemia ir planavimas. Kartu su tiekėjais yra atidžiai sekami skirtingų vaisių, daržovių, uogų sezonai, kad naujienas būtų galima pasiūlyti pačiame jų pike – tada sodo, daržo gėrybės būna pačios šviežiausios ir už geriausią kainą. Pavyzdžiui, aktinidijų pikas paprastai būna rugsėjo mėnesį, tad dar rugpjūčio pabaigoje jos pasirodė parduotuvėse.
Mažame vaisiuje – daugybė jėgos
Kivi uogos – tai nedideli vaisiai, slepiantys savyje daug sveikatos ir neįprasto skonio paslapčių. Kaip ir kitos uogos, jos turi mažai kalorijų ir daug maistinės vertės. Pasak „Iki“ daržovių ir vaisių skyriaus darbuotojos Jolantos Sabaitienės, įtraukdami aktinidijas į valgiaraštį, organizmą aprūpinsite didelėmis dozėmis net keturių stiprių antioksidantų.
„Visų pirma, jose gausu imunitetą stiprinančio vitamino C, vitamino E, saugančio jaunystę, gyvybingumą ir vaisingumą, taip pat liuteino, kuris yra neįkainojamas akių sveikatai. Aktinidijose yra ir daugybė polifenolių. Toks antioksidantų paketas suteikia mažiems vaisiams didelį potencialą absorbuoti reaktyviąsias deguonies rūšis, t. y. laisvuosius radikalus, kurie yra toksiški mūsų sveikatai. Reguliariai valgomos kivi uogos gali prisidėti prie tokių ligų kaip diabeto, aterosklerozės, hipertenzijos ir vėžio prevencijos“, – sako J. Sabaitienė.
Nepaisant mažo aktinidijų dydžio, kiekviename vaisiuje yra nemažai skaidulų, kurios, skatindamos žarnyno darbą, neleidžia užkietėti viduriams, palengvina organizmo valymąsi nuo toksinų ir yra veiksminga apsauga nuo storosios žarnos vėžio išsivystymo.
„O vienas didžiausių mini kivių privalumų yra jų skonis. Šie vaisiai yra saldūs, sultingi ir šiek tiek rūgštūs, todėl sukuria unikalų skonio derinį. Dėl mažo jų dydžio aktinidijas lengva valgyti nenulupus odelės, todėl jos puikiai tinka kaip užkandis ar priedas prie įvairių patiekalų“, – pastebi J. Sabaitienė.
Kivi uogas galima valgyti žalias, dėti į salotas, kokteilius, granolą, jogurtus arba naudoti desertams ar sultims ruošti. Šie vaisiai taip pat puikiai tinka šviežių vaisių salotoms ir suteikia joms ne tik unikalų skonį, bet ir gražią išvaizdą. Verta paeksperimentuoti ir mėgautis neįprastu skoniu ir aromatu.
Pietums – kepta lašiša su aktinidijų salsa
Sveikai, lengvai paruošiamai ir vos per pusvalandį pagaminamai vakarienei „Iki“ kulinarijos technologė Gailė Urbonavičiūtė siūlo išbandyti lašišą su netradiciniu padažu – aktinidijų salsa.
„Šiame patiekale gausu spalvingų, aromatingų ingredientų, kurie paryškins aktinidijų skonį. Aitrioji paprika suteikia aštrumo, o kalendros ir laimo sultys – gaivumo. Aštriai rūgšti salsa puikiai dera su lašiša, ir toks derinys gali įtikinti patiekalo paragauti net ir tuos, kurie nėra dideli žuvies gerbėjai. Pavyzdžiui, vaikus, tačiau tuomet rekomenduočiau salsoje naudoti mažiau aitriosios paprikos“, - pataria G. Urbonavičiūtė.
Šį nesudėtingą patiekalą lengva ir adaptuoti. Jeigu oras leidžia, lašišą galite kepti ne orkaitėje, o pratęsti grilio sezoną ir ruošti ją kepsninėje. Taip pat vietoj lašišos naudoti kitą tvirtą žuvį – kulinarijos technologė rekomenduoja paltusą, menkę, tuną ar upėtakį. Be to, ši aktinidijų salsa pagyvins ir keptos vištienos skonį.
Salsai reikės: 10-12 aktinidijų, 1/2 raudonojo svogūno, 1 aitriosios raudonosios paprikos, sauja šviežių kalendros lapų, 1/2 žaliosios citrinos sulčių, druskos pagal skonį. Lašišai: lašišos filė, 2 citrinų, supjaustytų plonais griežinėliais, alyvuogių aliejaus apšlakstyti, druskos ir pipirų pagal skonį.
Gaminame:
Desertui – aktinidijų spurgytės
Tuo tarpu pasisaldinti dieną „Iki“ konditeris Thierry Lauvray rekomenduoja su gaiviomis, bet saldžiomis mažytėmis spurgytėmis.
„Kad spurgos pavyktų tobulai, labai svarbu jas tinkamai iškepti aliejuje. Visų pirma, aliejus turėtų būti pakankamai įkaitęs, tačiau ne per karštas – temperatūra turėtų siekti maždaug 160 laipsnių. Jeigu aliejus bus pernelyg įkaitęs, spurgų išorė greitai paruduos, tačiau vidus nebus iškepęs. Jeigu neturite termometro, saugiausia įkaitinti aliejų ant vidutinės ugnies, o tuomet įmesti mažą gabalėlį tešlos. Jis turėtų nuskęsti ir iškart iškilti atgal į paviršių“, – pataria Th. Lauvray.
Dar vienas konditerio patarimas – vengti perpildyti kepimo indą. Verčiau spurgytes kepkite keliomis partijomis, duodant kiekvienai pakankamai erdvės iškepti. Jeigu jų sudėsite per daug, aliejaus temperatūra gali greitai nukristi, tuomet spurgytės jo daugiau prisigers ir bus mažiau skanios.
Beje, šios spurgytės bus skanios ir vienos, tačiau galite ir paįvairinti jų patiekimą pasiūlant padažų. Pavyzdžiui, puikiai derės šokoladinis, vanilinis arba paprasčiausias skystas medus.
Reikės: aktinidijų, 2 kiaušinių, 3 šaukštų cukraus pudros, 1 šaukštelio vanilės ekstrakto, 60 ml pieno, 150 g miltų, 1 žiupsnelio sausų mielių, papildomai cukraus pudros pabarstymui.
Gaminame: