Tarptautinė virėjų diena: ekspertai atskleidžia, kaip keičiasi valgymo įpročiai ir gimsta netikėti receptai

Spalio 20-oji – tarptautinė virėjų diena. Jos proga šios srities profesionalai bendrauja su visuomene ir pasakoja apie savo įpročius bei netikėčiausių receptų atsiradimo istorijas.  Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė, įvairiausias receptūras kurianti jau ne vieną dešimtmetį, sako, kad maisto kultūra ir valgymo įpročiai nuolatos kinta: tam įtakos turi ir sveikos mitybos bei atsakingo vartojimo tendencijos.

„Pastebime, kad vartotojai tampa vis labiau išprusę: domisi maisto kultūra, ieško įvairesnių receptų, labiau eksperimentuoja virtuvėje, ragauja daugiau įmantresnių produktų. Be to, pastebimas susidomėjimas ir sveika mityba. Tinklo pirkėjai į kasdienį savo racioną stengiasi įtraukti daugiau vaisių ir daržovių, domisi jų sezoniškumu, be to, didėja susidomėjimas žuvies bei jūros gėrybių produktais. Todėl nuolat plečiame asortimentą ir ieškome įdomių receptų, kuriais galėtume nustebinti ir tinklo pirkėjus“, – sako V. Juodkazienė.

Įkvėpimo šaltinių paieškos

Maisto ekspertė pasakoja, kad visą laiką ieško įvairių skonių derinių, išbando naujus patiekalus, savo virtuvėje dažniausiai leidžiasi į eksperimentus, nes tik taip gimsta netikėti receptai.

„Žinoma, nuolat stebiu pasaulines valgymo įpročių tendencijas ir semiuosi iš jų įkvėpimo, tačiau smagiausia man yra improvizuoti, pasitelkti fantaziją ir pagaminti naują patiekalą, kuris stebina savo skoniu, yra netikėtas, dar neragautas. Taip gimsta pačios įdomiausios receptūros“, – sako V. Juodkazienė.

Pasak moters, jos šeima jau yra įpratusi, kad ne tik šventiniams pietums, bet ir kasdienei vakarienei sulauks netikėtų patiekalų. Jie yra pirmieji receptų bandytojai, nes vis dėlto skonis yra subtilus dalykas ir kiekvienam individualus. Tačiau dažnai būdingos visiems priimtinos skonių derinimo taisyklės, svarbu atkreipti dėmesį į jų dermę ir balansą.

„Visą laiką ieškau naujų įkvėpimo idėjų, mėgstu gaminti ir mėsiškus, ir vegetariškus patiekalus. Remiuosi kitų šalių receptais, mielai išbandau ir lietuviams ne visai įprastus ingredientus, aštresnius prieskonius, pavyzdžiui, mėgstamus meksikietiškoje ar rytietiškoje virtuvėje. Išbandau ir šeimos narių ar draugų ragautus arba girdėtus receptus. Jie gali tapti puikiu vakarienės akcentu“, – pasakoja maisto ekspertė.

V. Juodkazienė sako, kad jos galvoje nuolat sukasi idėjos, kuriuos produktus derinti, todėl moteris nuolat po ranka turi ir diktofoną. Jei galvoje receptas susidėlioja į įdomaus patiekalo receptą, iš karto jį įsirašo, kad neužmirštų, o tuomet perklauso, užsirašo ir išbando virtuvėje, kuri yra geriausia atsipalaidavimo ir poilsio vieta.

Desertai – neišsemiamas fantazijos šėlsmas

Thierry Lauvray, „Iki“ konditerijos ekspertas, teigia, kad kuriant ir gaminant desertus reikia vadovautis tinkamomis proporcijomis, kad gaminio skonis būtų subalansuotas, o ir išvaizda patraukli. Pavyzdžiui, jei tešla bus per skysta, gali būti, kad ją teks kepti per ilgai, todėl gali nukentėti ir skonis, ir būti prarastos maistingosios medžiagos, ypač jei desertai gaminami su vaisiais ar daržovėmis. Vis dėlto svarbu atsiduoti kūrybai.

„Mano nuomone, desertai atveria didžiulį kelią vaizduotei. Pagaminti saldų stalo akcentą galima iš beribės produktų gausos. Vis dėlto aš pats labiausiai įkvėpimo semiuosi iš savo gimtosios Prancūzijos receptų. Čia desertai užima išskirtinę vietą ir jiems rodomas ypatingas dėmesys. Prancūziški desertai parankūs ir įtraukti sezoninius vaisius, juose, kaip ir Lietuvoje, mėgstami įvairiausi kepiniai su obuoliais, kriaušėmis, įvairiomis uogomis“, – sako T. Lauvray.

Pasak konditerijos eksperto, desertų kategorijoje taip pat pastebimos sveikatingumo tendencijos. Tačiau jų laikytis turint gausų įvairiausių produktų pasirinkimą, nėra sudėtinga. Įvairiausius pyragus, sausainius ar tortus galima kepti ne tik iš tradicinių kvietinių ar ruginių miltų, bet ir migdolų, kokosų, žemės riešutų miltų. Cukrus paprasta pakeisti natūraliais saldikliais, džiovintais vaisiais ar uogomis.

Taip pat ruošiant saldžius gaminius galima naudoti ir augalinius gėrimus, pavyzdžiui, kepant saldžius blynus ir gaminant ledus ar pudingus, taip pat kepant pyragus ar keksiukus.

Vis dėlto, pasak T. Lauvray, svarbu atsižvelgti ne tik į skonines savybes, bet ir į aukščiausią ingredientų kokybę. Konditerijos ekspertas pataria rinktis tikrą šokoladą, grietinėlę ar sviestą, o ne jų pakaitalus. Jis džiaugiasi, kad žmonės daugiau dėmesio kreipia į vartojamus patiekalus bei desertus ir maistas skiriamas ne tik alkiui numalšinti, bet vis aktyviau domimasi, kaip vienas ar kitas produktas buvo paruoštas. Valgymas tampa būdu pabūti kartu ir pabendrauti.