Paaiškino, ar šuo ir katė gali valgyti tą patį maistą 

Paaiškino, ar šuo ir katė gali valgyti tą patį maistą 

Kai vienuose namuose gyvena ir šuo, ir katė, daugeliui šeimininkų kyla klausimas – o galbūt keturkojai draugai galėtų valgyti tą patį maistą. Juk šuo paprastai mielai lyžteli katės dubenėlį, o toks sprendimas gali pasirodyti kaip geras būdas sutaupyti. Tačiau ar tai saugu? Specialistai įspėja, kad tai nėra gera mintis, o Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, pažymi, kad norint sutaupyti yra kitų metodų, kurie nepakenks jūsų augintiniams. 

Nereikia būti profesionalu, kad žinotum – šunų ir kačių organizmai, jų poreikiai, įskaitant mitybos reikalavimus, labai skiriasi, sako G. Kitovė. Svarbu prisiminti, kad tiek šunys, tiek katės turėtų gauti maistą, pritaikytą ne tik jų veislei ar dydžiui, bet ir jų amžiui, būklei, fizinio aktyvumo lygiui, kūno svoriui ir galimoms ligoms bei negalavimams. 

„Aukštos kokybės maistas yra būtina sąlyga augintinio sveikatai, todėl gyvūnų ėdalas yra nuolatinė pirkinių krepšelio dalis išties didelei daliai pirkėjų. Tai neprivalo kainuoti brangiai – pirkėjai tikrai išnaudoja akcijas, nes gali atsargomis apsirūpinti ilgesniam laikui, juk gyvūnų maistas gana ilgai negenda. Be to, vis daugiau augintinių šeimininkų atranda privačių prekės ženklų maistą, kuris yra toks pats visavertis ir kokybiškas, tačiau siūlomas patrauklesne kaina. Jis kasmet vis populiaresnis – pavyzdžiui, „ZooRoyal“ etiketėmis pažymėtas ėdalas jau sudaro apie du trečdalius visų konservuoto šunų maisto pardavimų“, – sako tinklo atstovė.

Nors daugelis kačių ir šunų maitinami mėsos pagrindu sukurtu ėdalu, tačiau jų maisto skirstymas sukurtas ne be priežasties. Abiem skirti aukštos kokybės produktai pasižymi gera sudėtimi, juose yra daug šviežios mėsos ir ribotos angliavandenių dozės, vis dėlto yra nemažai reikšmingų skirtumų. Jie lemia, kad geriau savo augintiniams, kad ir kaip jie domėtųsi, ką gavo jo draugas, reikėtų parūpinti būtent jiems skirto maisto.

Baltymų, angliavandenių ir riebalų kiekis. Katėms natūraliai reikia daugiau baltymų ir gyvulinių riebalų, todėl kačių maiste jų kiekis yra didesnis. Šunims šių sudedamųjų dalių taip pat reikia, tačiau jų kiekis turėtų būti mažesnis nei katėms. Tuo tarpu šunims angliavandeniai yra būtinas jų raciono elementas, o katės organizmui po nėštumo ir žindymo jų nereikia.

Sauso ėdalo dydis. Šunų ir kačių ėdalo granulių dydis skiriasi plika akimi. Sausas kačių maistas paprastai būna mažo ar net miniatiūrinio dydžio, nes turi būti pritaikytos prie jų burnos dydžio. Tas pats pasakytina ir apie kai kuriuos šunis – mažesnių veislių šunims ar jauniems šuniukams reikės jų burnos sandarą atitinkančių grūdelių. Tuo tarpu didelis šuo tokį maistą gali praryti beveik nekramtydamas, atsiranda pavojus užspringti. 

Be to, sausas ėdalas turi įtakos dantų būklei, padeda šalinti besikaupiančius dantų akmenis, todėl kiekvienam gyvūnui reikėtų parūpinti tokį ėdalą, kuris jam būtų ne tik skanus, bet ir tinkamo dydžio.

Papildomi priedai. Kadangi šunų ir kačių poreikiai atskiroms maistinėms medžiagoms skiriasi, jiems sukurtas maistas skiriasi taip pat. Absoliučiai būtini kačių ėdalo priedai yra taurinas ir arachidono rūgštis, būtini tinkamam viso organizmo funkcionavimui. Taurino, pavyzdžiui, šunims papildomai nereikia, nes jų organizmas moka pasigaminti pats. Tuo tarpu katėms jo trūkumas gali sukelti rimtų raidos sutrikimų ir ligų. Be to, kačių mityboje būtinas didesnis riebalų rūgščių ir vitamino A kiekis. Kita vertus, suaugusiems šunims reikia didesnės vitamino D ir fosforo dozės.

„Todėl prižiūrint šunį ir katę svarbu užtikrinti, kad gyvūnai negalėtų ėsti vienas kito maisto. Jeigu šuo vis kėsinasi į katės maisto likučius, verta pagalvoti – gal jam tiesiog nepatinka jam duodamo maisto skonis ir išbandyti kitą rūšį. Žinoma, visų pirma svarbu ir pasirūpinti atskirais dubenėliais – jiems, kaip ir kitoms gyvūnų prekėms bei ėdalui, rugsėjo 2-8 dienomis su „Iki“ kortele taikoma 30 proc. nuolaida“, – pažymi G. Kitovė.

Retkarčiais suvalgyti šiek tiek kitam augintiniui skirto maisto neturėtų pakenkti sveikam šuniui ar katei. Tačiau net ir nedidelė porcija gali sukelti negalavimų turintiems jautrų virškinimo traktą ar negalavimų. O piktnaudžiaujant tuo ilgą laiką, gali atsirasti ir rimtesnių sveikatos bėdų – imti trūkti reikalingų medžiagų ar augti svoris, rastis ligų.