Heloviną švenčia kas trečias: apklausa atskleidė, kam ir kiek išleidžia 

Išskaptuotas moliūgas, dubuo saldainių mažiesiems persirengėliams, o gal kostiumai ir vakarėlis su draugais – Helovinas kiekvienuose namuose gali atrodyti vis kitaip. Kadaise daugiausia vaikų pramoga laikyta šventė vis labiau įtraukia ir suaugusiuosius, o kartu ilgėja ir pasiruošimui reikalingų pirkinių sąrašas. Prekybos tinklo „Iki“ lojalių klientų apklausa atskleidė, kiek lietuviai pasiruošę išleisti Helovinui ir kam dažniausiai skiria savo šventės biudžetą. 

„Kad Helovinas tampa vis populiaresne švente, matome ir iš pirkėjų pasirinkimų. Artėjant spalio 31-ajai reikšmingai išauga moliūgų pardavimai, daugiau perkama saldumynų, užkandžių, gėrimų. Vieni Heloviną mini simboliškai, kiti rengia vakarėlius ar puošia namus, tad stengiamės pasiūlyti kuo įvairesnių pasirinkimų skirtingiems šventės scenarijams. Pirkėjams svarbu, kad reikalingi produktai būtų kokybiški ir švieži, o pasinaudojus akcijomis šventei būtų galima pasiruošti ir pigiau“, – sako Gintarė Kitovė, „Iki“ komunikacijos vadovė. 
 
Biudžetas Helovinui: kiek jam atseikėja lietuviai? 

„Iki“ lojalių klientų apklausa, kurioje dalyvavo per pusantro tūkstančio pirkėjų iš visos Lietuvos, rodo, kad Heloviną mini 36 proc. apklaustųjų. Tarp Heloviną mininčių apklausos dalyvių ši šventė daugeliui jau yra tapusi tradicija: 51 proc. ją švenčia kasmet, dar 41 proc. – kartais, priklausomai nuo nuotaikos. Labai retai, nes tai nėra jų šventė, Heloviną mini 9 proc. 

Paklausti, kiek paprastai išleidžia Helovinui, 40 proc. apklausos dalyvių nurodė 10–30 Eur. Iki 10 Eur skiria 28 proc., o 30–60 Eur – 16 proc. Daugiau nei 60 Eur šiai progai išleidžia 9 proc. respondentų, o 7 proc. teigia neišleidžiantys nieko. 

„Lietuvoje gerokai daugiau dėmesio vis dar skiriama Visų Šventųjų dienai ir Vėlinėms, tačiau matome, kad pastaraisiais metais savo vietą atranda ir Helovinas. Augant susidomėjimui šia švente, keičiasi ir pirkėjų poreikiai, todėl plečiasi jai skirtų prekių pasirinkimas – nuo saldumynų iki dekoracijų bei kitų teminių prekių“, – priduria G. Kitovė. 

Saldainiai išlieka Helovino klasika, bet vien jais neapsiribojama 

Būtent šiai progai skirti saldumynai tebėra neatsiejama Helovino dalis – net 67 proc. šventę mininčių „Iki“ apklausos dalyvių nurodė parduotuvėje besirenkantys būtent juos. 28 proc. taip pat teigia turintys įvairių skanėstų. Tačiau dalis lietuvių vaišes ruošia ir savo rankomis: 30 proc. respondentų teigia patys jas gaminantys ar kepantys. 

9 proc. apklaustųjų maisto apskritai nedalija – vietoj jo sugalvoja kitų smagių dovanėlių ar pramogų. Nedidelė dalis ieško ir kitokių pasirinkimų: 4 proc. respondentų stengiasi rinktis sveikesnes alternatyvas, pavyzdžiui, skanėstus be cukraus, džiovintus vaisius, riešutus ar šviežius vaisius. Vos 2 proc. apklaustųjų sako Helovinui neruošiantys nieko. 

„Įdomu, kad beveik trečdalis švenčiančiųjų skanėstus gamina ar kepa patys. Toks pasiruošimas gali tapti ir smagia bendra šeimos veikla – kartu su vaikais galima gaminti, dekoruoti kepinius, eksperimentuoti su jų pateikimu. Šventišką nuotaiką sukurti padeda ir specialiai Helovinui skirti produktai, kuriuos nesunku panaudoti gaminant ar dekoruojant patiekalus – tam gali tikti net paprasčiausi teminiai guminukai. O noras rinktis sveikesnių alternatyvų nėra būdingas vien Helovinui – ir ruošiantis kitoms progoms daliai pirkėjų svarbu turėti daugiau pasirinkimo, todėl greta tradicinių saldumynų savo vietą atranda vaisiai, riešutai ar mažiau cukraus turintys produktai“, – sako G. Kitovė. 

G. Kitovė priduria, kad norint į iš anksto numatytą Helovino biudžetą sutilpti lengviau, dalį pirkinių verta suplanuoti anksčiau ir pasinaudoti tuo metu taikomomis akcijomis. Sutaupyti padeda ir praktiški sprendimai – pavyzdžiui, šventės dekoracija tapusio moliūgo nebūtina vėliau išmesti. Jį išskaptavus, išimtą minkštimą galima panaudoti sriubai, troškiniui, kepiniams ar kitiems rudeniškiems patiekalams. Taip vienas pirkinys praverčia ir kuriant Helovino nuotaiką, ir virtuvėje.