Joninių savaitgalį taupykit ir pinigus, ir laiką – venkite 5 klaidų, kurias daro nepatyrę stovyklautojai

Šį savaitgalį miestuose liks nedaug žmonių – dauguma tradiciškai leisis Jonines sutikti gamtoje. Tą rodo ir besikeičiantis elgesys parduotuvėse, pastebi Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė – jau juntamas pirkėjų suaktyvėjimas prieš šventinį savaitgalį, perkama daugiau maisto produktų, prekių grilinimui ir stovyklavimui.  Pastarasis siejasi su paprastumu, ryšiu su gamta ir poilsiu, tačiau jei nesate pasiruošę ar tinkamai apsirūpinę, svajonės apie ramų savaitgalį gamtoje gali greitai baigtis. Keli patarimai leis pasirūpinti, kad laikas gamtoje būtų ir patogus, ir draugiškas piniginei.

„Pati Joninių, Rasų prasmė kyla iš gamtos, todėl lietuviai ją ir švenčia lauke: grilina, pramogauja, kuria laužus ir mėgaujasi trumpiausia metų naktimi. Tradiciškai artėjant Joninėms išauga marinuotos mėsos, vandens, gaiviųjų gėrimų pardavimai. Be to, artėjant tokioms visuotinoms šventėms pirkėjai į krepšelius dažniau dedasi ir stovyklavimui naudingų prekių – žibintuvėlių, oro gultų, pledų, anglių, netgi kirvių“, – pastebėjimais dalijasi V. Budrienė

Taip pat prieš šventines dienas padidėja išskirtinesnių kokybiškų užkandžių paklausa, pirkėjai ieško naujų skonių: renkasi gurmaniškus sūrius, vytintus kumpius, įdomesnius desertus. Žinoma, gausiai perkami ir vaisiai bei uogos, o ypač per karščius padidėja arbūzų pardavimai.

Kad ne tik pasiruošimas, bet ir pats laikas gamtoje būtų kuo sklandesnis, „Iki“ dalijasi dažnai pasitaikančiomis nepatyrusių stovyklautojų klaidomis, kurios gali patuštinti sąskaitą arba sugadinti nuotaiką.

Turi per mažai žinių apie pasirinktą stovyklavietę

Viena didžiausių stovyklavimo klaidų yra ta, kad prieš kelionę nepatyrinėjama savo pasirinkta vieta. Tą svarbu padaryti dėl kelių priežasčių. Visų pirma, Lietuvoje palapinę statyti ar kurti laužą galima tik tam tikrose vietose. Priešingu atveju kišenę patuštinti gali bauda.

Antra, pasidomėję nuosekliau palengvinsite savo ruošą: žinosite, kokia įranga ir patogumai ten yra, kuo pasirūpinti iš anksto, kur artimiausia parduotuvė, ar yra tik laužavietė, o gal rasite ir šašlykinę. Tokia informacija padės suprasti, kokius tiksliai daiktus reikės susipakuoti, o kurių imti neverta.

Groteles maisto kepimui tepa riebalais

Aliejumi reikia tepti kepamus produktus, o ne jas pačias. Tai nėra būtina, tačiau riebalai sumažins prilipimo riziką. Kita vertus, sutepus pačias groteles riebalais, maistas gali net sudegti. Aliejus labai greitai pradeda rūkti ir degti, o tai mažų mažiausiai sugadins maisto skonį, o gali net ir tekti jį išmesti.

Be to, stovyklaujant su svilėsiu kvapu nepatiks nei jums, nei aplinkiniams. Jau nekalbant apie tai, kiek papildomo darbo sau susikursite, nes teks nuoširdžiai nuvalyti groteles.

Blogai laiko maistą

Lietuvoje tebesitęsiant vasariškiems orams, labai svarbu pasirūpinti maisto sauga – ir tinkamai laikyti dar neparuoštus produktus ar jau pagamintą maistą. Nemaža dalis maisto produktų, kurie populiarūs stovyklaujant, yra greitai gendantys: mėsa, salotos, žuvis. Tai reiškia, kad juos reikia laikyti šaldytuve, kad išliktų švieži. Priešingu atveju galite pakenkti sveikatai arba maistą išmesti – o kartu vėjais paleisti ir už jį sumokėtus pinigus.

Nepamainomas pagalbininkas tokiais atvejais, kai nėra šaldytuvo – šaltkrepšis ar šaltdėžė. Jame reikėtų laikyti ir maisto likučius, kuriuos pavalgius sudėkite į skirtingas dėžutes.

Dar vienas naudingas, bet paprastas patarimas, kaip laikyti maistą kelioniniame šaldytuve: produktus, kuriuos planuojate valgyti paskutinius, sudėkite į dugną, kad nereikėtų nuolat visko išimti. Be to, jeigu neturite šaldymo elementų, vietoj jų į krepšį dėkite sušaldyto vandens butelių: tai palaikys šaltį, o vandeniui atitirpus, turėsite kuo atsigaivinti.

Kepa tiesiai ant ugnies

Joninės ir laužai – neatsiejami dalykai. Gali atrodyti, kad gaminti maistą tiesiai ant ugnies, jį šiek tiek lyžtelint liepsnos liežuviams, yra gera idėja. Tačiau taip nėra: daugumai receptų reikia pastovios ir nuolatinės šilumos, kad maistas gerai iškeptų ir nesudegtų.

Verčiau nepasikliaukite nepastoviomis liepsnomis ir susikurkite patikimą anglių „paklodę“, ant kurios gaminsite maistą.

Skirtingai nei viryklėje, žarijų negalite tiesiog įjungti ir tiksliai žinoti, kada jos bus tinkamos maisto gamybai. Iki pirmojo kąsnio gali tekti palaukti iki valandos ar net daugiau. Tai gali kiek varginti, ypač – jeigu neseniai baigėte žygį po mišką ir grįžtate alkani. Kad išvengtumėte kankinančio vakarienės laukimo, ugnį kurkite kuo anksčiau.

Nepasirūpina laužu ir šiukšlėmis

Nors lietus jau šiomis dienomis pagaliau sugrįžo į Lietuvą, dalis miškų tebėra sausesni nei įprastai. Kita vertus, elementarios saugos taisyklės galioja bet kokiais orais.

Pagrindinė jų – jei kuriate laužą, jokiu būdu negalima palikti ugnies be priežiūros, o prieš einant miegoti jį privalu visiškai užgesinti. Užgesinimas nereiškia, kad nebelieka liepsnų – reikia pilti vandens tol, kol neliks nė žiežirbos ar dūmelio.

Patyrę stovyklautojai taip pat žino – po savęs vietą reikia palikti taip, lyg joje net nebūtumėte buvę. Stovyklavietėje nepalikite šiukšlių: daugumoje jų yra šiukšliadėžės, bet jei jų ten nėra, suvyniokite jas ir pasiimkite su savimi, kad išmestumėte tinkamoje vietoje.

Būkite atsakingi stovyklautojai ir palikite stovyklavietę tokią pat švarią, kokią radote – o gal net iš švaresnę.