Tarptautinė informavimo apie maisto švaistymą diena: patarimai, kaip sumažinti išmetamo maisto kiekius

Rugsėjo 29-ąją minima Tarptautinė informavimo apie maisto švaistymą diena. Šią dieną siekiama atkreipti dėmesį į maisto švaistymo problemą, jos įtaką ne tik žmonių finansams, bet ir visos planetos gerovei. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad maisto švaistymas – problema su kuria turi kovoti tiek gyventojai, tiek įmonės. Siekdamas užkirsti tam kelią prekybos tinklas ne tik stengiasi edukuoti pirkėjus, bet ir glaudžiai bendradarbiauja įvairiausiomis tvarumą skatinančiomis organizacijomis.

„Kova su maisto švaistymu – vienas iš prekybos tinklo tikslų. Būdami atsakingo verslo įmonė, stengiamės pirkėjus nuolat skatinti tvaresnių vartojimo įpročių: atidžiau planuoti savo pirkinius, į parduotuvę vykti su sąrašu, gaminti iš likučių, stebėti prekių galiojimo laiką. Be to, prisidedame prie su aplinkos tausojimu susijusių iniciatyvų: remiame Klimato muziejų, pirmieji iš prekybos tinklų pradėjome bendradarbiauti su „Maisto banku“. Pastebime, kad tokias pastangas palankiai vertina ir pirkėjai“, – sako V.  Budrienė.

Klimato muziejaus komunikacijos vadovė Miglė Vasiliauskaitė sako, kad maisto švaistymas pasaulyje opi problema, tačiau su ja kovoti yra pačių įvairiausių būdų. Preliminariais duomenimis, vienas ES gyventojas kasmet išmeta apie 173 kg maisto, o vienas lietuvis – apie 60 kg vartojimui dar tinkamo maisto.

„Viena iš priežasčių dėl kurių išvaistomas maistas – blogi mitybos įpročiai. Maisto švaistymo mažinimas prasideda nuo kiekvieno individualiai. Visų pirma, žmonės turi išmokti atidžiai planuoti savo pirkinius, meniu, o turimus namie likučius panaudoti kūrybiškai — sriubai, sultiniui ar salotoms. Taip pat didelė dalis maisto, ypač vaisiai bei daržovės, išmetami dėl to, kad nėra teisingai laikomi. Pavyzdžiui morkas pamerkus į vandenį ir įdėjus į šaldytuvą jos gali stovėti ištisas savaites“, – sako M. Vasiliauskaitė.

Bendradarbiaudamas su pirmuoju Lietuvoje Klimato muziejumi „Iki“ dalijasi ir dar keliais patarimais, kuriais vadovaudamiesi prisidėsite prie maisto švaistymo mažinimo.

Į kovą su maisto švaistymu

Planuokite valgiaraštį. Valgiaraščio planavimas – viena efektyviausių priemonių norint kovoti su maisto švaistymu. Peržiūrėkite spinteles, šaldymo kamerą, pažiūrėkite ką galite pasigaminti iš namuose jau turimų produktų, o ko trūksta – susirašykite ant lapo. Taip gausite ir pirkinių sąrašą, su kuriuo parduotuvėje apsipirksite tvariau.

Valgykite sezoninį maistą. Sezoniniai, o dar geriau vietinių augintojų užauginti produktai – taip pat padeda prisidėti prie tvaresnio gyvenimo. Mat juos atgabenant į prekybos centrus sunaudojama daug mažiau sąnaudų, pirkdami vietinių ūkininkų užaugintą produkciją dar ir prisidedame prie vidinės šalies ekonomikos. Be to, sezoniniai produktai puikiai tinka įvairiausiems nuo seno pamėgtiems, tradiciniams patiekalams. O jų receptų – apstu tiek socialiniuose tinkluose, receptų knygose ar su maistu susijusiuose internetiniuose puslapiuose.

Tinkamai laikykite produktus. Tam, kad produktai ilgą laiką neprastų savo skoninių savybių, reikia juos tinkamai laikyti. Šviežia supakuota mėsa gali galioti ir septynias dienas. Nesupakuotą mėsą suvartoti reikėtų greičiau, per kelias dienas. Žuvį ir jūros gėrybes taip pat rekomenduojama suvalgyti per 2-3 dienas nuo įsigijimo. Visi šie produktai turi būti laikomi šaldytuve +5 laipsnių temperatūroje. Ilgai negendančius produktus taip pat reikėtų laikyti teisingai. Geriausia kruopas ar ankštines daržoves sudėti į sandarius daugkartinius maišelius ar stiklinius indus. Tiesa viso grūdo produktai turi būti laikomi šiek tiek atsargiau nei jau apdirbti gaminiai, todėl įsigiję pilno grūdo produktų stenkitės juos suvalgyti greičiau.

Neišmeskite žievelių. Net irpačių paprasčiausių žievelių, likusių nuo vaisių ar daržovių išmesti nereikėtų. Jas galima labai išradingai panaudoti. Pavyzdžiui, obuolių ar citrusinių vaisių žievelėmis galima pagardinti įvairiausios rūšies arbatą, netgi desertus. Tiesa, kad jos laikytųsi kuo ilgiau – jas galima ir sudžiovinti. Na, o daržovių žievelės gali pasitarnauti verdant sultinį.

Sekite galiojimo laiką. Dar viena priežastis, kodėl iššvaistome daug maisto, yra sąvokų „Tinka vartoti iki …( data)“ ir  „Geriausia iki … (data)“ painiojimas. „Tinka vartoti iki …( data)“ yra naudojama trumpo tinkamumo vartoti terminui ženklinti. Pasibaigus ant pakuotės nurodytam tinkamumo vartoti terminui, produktai netinkami vartojimui. „Geriausias iki … (data)“ naudojama ilgesnio nei 30 parų tinkamumo vartoti termino produktų ženklinimui. Pasibaigus tokiam tinkamumo vartoti terminui, parduoti tokių produktų negalima. Tačiau jei žmogus nespėjo suvartoti iki nurodyto termino pabaigos, gali jį valgyti. Produktas dar nebus sugedęs.