Naujųjų metų stalas Europos virtuvėse: kur jis neįsivaizduojamas be raugintų kopūstų ar virtos menkės?

Gruodžio šventinį maratoną jau tuoj užbaigsime Naujųjų metų pasitikimu. Tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse valgiai, patiekiami jų išvakarėse, dažnai yra senas tradicijas menantys bei tam tikrą ritualinę reikšmę turintys patiekalai. Naujųjų metų vakaro valgius kruopščiai apgalvoja ir lietuviai. Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, teigimu, ruošiantis Naujiesiems metams pirkėjai linkę investuoti į aukštos kokybės gurmaniškus produktus.

„Jau ne vienerius metus, analizuodami pirkinių krepšelius prieš Naujuosius metus, pastebime, kad šiuo laikotarpiu juose dominuoja įmantresni ir įvairesni produktai. Pirkėjai mėgsta pasilepinti jūros gėrybėmis, aukštos kokybės mėsos gaminiais, nepamiršta ir tokių gurmaniškų valgių kaip paštetas, įprastai išauga įvairių sūrių paklausa. Šios tendencijos rodo, kad pirkėjai šventėms pirmiausia linkę investuoti į produktų kokybę“, – teigia V. Budrienė.

Pasak Vilmos Juodkazienės, prekybos tinklo „Iki“ atstovės, šventiniai Europos tautų valgiai dažnai turi nemažai panašumų. Pavyzdžiui, žuvies patiekalai ir jūros gėrybės – būdingi daugeliui šalių. Visgi, esti ir įdomių, prieš šimtmečius sukurtų patiekalų receptų, kurie būdingi tik konkrečioms kultūroms.

„Iki“ atstovė dalijasi 5 Europos tautų virtuvių patiekalais, dominuojančiais ant jų naujametinio stalo.

Vokietija. Rauginti kopūstai Naujųjų metų išvakarėse yra senus laikus menanti vokiečių tradicija, išlaikyta ir puoselėjama iki šių dienų. Manoma, kad šią dieną valgomi rauginti kopūstai ateinančiais metais atneš materialinę gerovę ir laimę. Su šiuo maisto produktu siejamas ir ritualas, kai visi šeimos nariai, artimieji ar draugai, sėdintys prie naujametinio stalo, linki vieni kitiems tiek gėrio ir pinigų, kiek puode yra kopūsto gabalėlių.

Jūros gėrybės ir žuvies patiekalai Vokietijoje yra maisto produktai, kurių netraukti į vakaro meniu būtų tolygu ilgamečių tradicijų laužymui. Ypač populiarus pasirinkimas yra naujametinis karpis – keptas keptuvėje, ant grotelių ar rūkytas. Per Naujuosius ant vokiečių stalų taip pat dažnai garuoja lęšių, žirnių, pupelių arba morkų sriubos. Tikima, kad konkrečiai šios sriubos atneš sėkmę, o, pavyzdžiui, suvalgytas lęšių sriubos dubenėlis dar ir pastorins piniginę.

Italija. Italijoje Naujųjų metų pasitikimas taip pat neįsvaizduojamas be lęšių. Dar senovės Romos laikais ši ankštinė kultūra dėl į monetas panašios formos buvo laikoma klestėjimo ir sėkmės simboliu, tad nieko keisto, kad vienu ar kitu pavidalu lęšiai įtraukiami ir į šių dienų italų patiekalus. Dažniausias jų paruošimo būdas yra troškinimas. Italai mėgsta lęšius kepti su troškintais svogūnais, salierais, morkomis ir trupučiu pomidorų padažo ar pastos. Ne ką rečiau jie valgomi kaip garnyras prie kotekino (kiaulienos dešros). Italų Naujųjų metų stalas sunkiai įsivaizduojamas ir be klasikinių sūrių, sūdytos mėsos, alyvuogių bei brusketų rinkinio. Desertų klausimu italai taip pat ištikimi tradicijoms – dažniausiai jie renkasi kalėdinius pyragus panettone ir pandoro, taip pat saldžius džiūvėsėlius cantucci.

Prancūzija. Esate jūros gėrybių gerbėjas? Tuomet Naujųjų metų sutikimas Prancūzijoje pateisintų net aukščiausius lūkesčius. Ypač, jei mėgstate austres, kurių, skaičiuojama, kad šventiniu laikotarpiu Prancūzijoje yra suvalgoma apie 80 tūkst. tonų. Remiantis prancūzų tradicijomis, tinkamas Naujųjų metų išvakarių maistas atneš į namus gerovę, todėl šiai dienai ruošiamasi itin preciziškai. Pagrindinis patiekalas ant prancūzų stalų – jautiena, elniena, veršiena arba antiena, gardinamas bent dviem daržovių garnyrais ir salotomis. Naujametinis prancūzų stalas be sūrio taip pat sunkiai įsivaizduojamas. Šioje šalyje jis laikomas desertu arba jo alternatyva, niekuo nenusileidžianti saldėsiams.  

Ispanija. Juodieji žirneliai, kumpis, chorizo dešra ir lęšiai – šie produktai yra neatsiejama Naujųjų metų Ispanijoje klasika. Ypatingą, netgi ritualinę reikšmę turi lęšiai, todėl Naujųjų metų stalas neapsieina be šio ingredientų patiekaluose – ar tai būtų lęšių sriuba, ar lęšių troškinys. Tiesa, valgoma ne bet kaip, o gardinant vytina chorizo dešra. Po vakarienės, prieš pat vidurnaktį, vietiniai tradiciškai lepinasi ir ispaniškomis spurgomis churros su šokoladu. Galiausiai, metų pasitikimas Ispanijoje neįsivaizduojamas be garsiųjų 12 „laimingų“ vynuogių. Tikima, kad 12 suvalgytų vynuogių, laikrodžiui artėjant prie vidurnakčio, atneš sėkmę ateinančius 12 mėnesių. 

Danija. Po Kalėdų, kurių metu danai nevengia kaloringesnio maisto, naujametiniam valgiui šios šalies gyventojai įprastai renkasi žuvį. Tačiau ne bet kokią, o virtą menkę su naminiu garstyčių padažu, virtomis bulvėmis ir kopūstais. Kitas paprastas, bet mėgstamas šventinio stalo atributas – daniški sumuštiniai, gaminami iš ruginės duonos, ant kurios dedami įvairūs pagardai, pavyzdžiui, jautienos kepsnys, marinuota silkė ar kiaušiniai su majonezu ir krevetėmis. Nei viena šventė, o ypač Naujieji metai, Danijoje neapsieina be ypatingo nacionalinio deserto – marcipaninio pyrago Kransekage. Siekiant jį dar labiau pagardinti, neretai ant jo viršaus zigzagais užtepamas šokoladinis glajus.