Apsipirkite saugiai. Mažiausi srautai stebimi darbo dienomis ir šeštadieniais nuo parduotuvės atidarymo iki 10 val. ir nuo 20 val. iki parduotuvės uždarymo. Taip pat visomis darbo valandomis sekmadieniais. Daugiau

Šviežios uogos žiemą: karaliauja šilauogės, braškės ir avietės

Vartotojų įpročiai, atsižvelgiant į pasaulines maisto tendencijas, kasmet keičiasi ir Lietuvoje. Gyventojai renkasi vis daugiau šviežių, sveikatai palankių produktų, o viena kategorija – šviežios uogos – tampa itin populiari, net ir žiemą. Pasak Vaidos Budrienės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, pardavimų duomenimis, šviežių uogų kategorija auga per visus metus – šviežių uogų pardavimai, palyginti su praėjusiais metais, išaugo apie 20 proc. 

„Pastebimos sveikatingumo tendencijos atsispindi pirkėjų krepšeliuose – ištisus metus vartotojai pradėjo valgyti daugiau šviežių uogų. Pastebime nuolatinį šios kategorijos augimą ir pandemijos situacija jokios įtakos nepadarė. Uogų pardavimai nuosekliai didėjo visus praėjusius metus, taip pat ir šiuos“, – teigia V. Budrienė. 

Komunikacijos vadovės teigimu, populiariausias gyventojų pasirinkimas – šilauogės. Taip pat  į mėgstamų uogų trejetuką pagal pardavimus patenka braškės ir avietės. Dar vienas iš pirkėjų pasirinkimų – raudonieji serbentai bei gervuogės. Uogų pakuotės taip pat siūlomos skirtingų dydžių, kad kiekvienas išsirinktų jo poreikius atitinkantį kiekį.

Populiarėja „fotogeniško“ maisto tendencijos 

Karantinui apribojus gyvus susitikimus, suaktyvėjo bendravimas socialiniuose tinkluose ir čia svarbu ne tik pasidalinti valgomo maisto receptais, bet ir akiai patraukliomis nuotraukomis. O spalvingos uogos, kaip papildomas recepto ingredientas, puikiai pasitarnauja vizualiniam turiniui. 

„Anksčiau žiemą šviežių uogų rasti buvo sudėtinga, žmonės virdavo daugiau uogienių, tačiau šiuolaikinis gyvenimo ritmas ir tendencijos padeda šviežių uogų turėti ištisus metus. Žmonės teikia joms pirmenybę ir renkasi ne tik kaip sveikesnį užkandį, bet ir naudoja ruošdami įvairiausius pusryčių patiekalus arba desertus“, – sako Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė. 

Šviežiomis uogomis galima natūralų jogurtą, košes ar šiuo metu itin populiarius ir sveikuolių pamėgtus ispaninio šalavijo pudingus. Taip pat uogos naudojamos ruošiant įvairius desertus, keksiukus, tortus ar kitus konditerijos gaminius. Pasak V. Juodkazienės, vis labiau populiarėja uogomis paskatinti ir įvairias salotas. 

„Įdomu tai, kad botaniškai uogomis turėtume vadinti pomidorus, melionus ir netgi bananus. O, pavyzdžiui, braškės yra priskiriamos vaisiams. Tiesa, žiūrint iš kulinarinės pusės viskas yra kur kas paprasčiau –  jeigu tai saldus, mažas ir apvalus produktas, vadinasi, tai yra uoga, jei saldus ir didelis – vaisius“, – pasakoja maisto ekspertė ir pateikia kelis įdomius faktus apie uogas: 

Skirtingos reikšmės. Tikrų tikriausiomis uogomis galime pavadinti vynuoges, mėlynes, serbentus, agrastus, bruknes. Kad būtų priskiriami uogoms, vaisiai turi išsivystyti iš vieno žiedo, turinčio vieną mezginę. Iš žiedo su viena mezgine taip pat išsivysto pomidorai, avokadai ir kiviai, o, pavyzdžiui, braškės, žemuogės, avietės išsivysto iš žiedų su daugiau nei viena mezgine, todėl šie augalai botaniškai yra priskiriami vaisiams. 

Naudotos ir kaip dažai. Šilauogės arba mėlynės gali būti naudojamos ir kaip natūralus dažas. Legendos pasakoja, kad ankstyvieji Amerikos kolonistai šias uogas virdavo piene ir taip išgaudavo tam tikro atspalvio pilką spalvą, kuria dažydavo įvairias medžiagas.

Natūralių vitaminų gausa. Uogose yra daug antioksidantų, skaidulų. Jose taip pat yra daug vitaminų ir mineralų, ypač vitamino C. Uogomis mėgsta mėgautis ir žmonės, kurie laikosi sveikos mitybos principų, nes jose yra nedaug kalorijų ir angliavandenių. 

Soduose auginamos nuo seno. Braškės daržuose Europoje auginamos nuo XIV amžiaus, tuo tarpu, kai kurios gervuogių ir aviečių rūšys soduose auginti pradėtos nuo XVII amžiau, o  mėlynės buvo prijaukintos nuo 1911 metų. 

Padeda galvos skausmui numalšinti. Įdomu tai, kad braškės padeda netgi kovoti su galvos skausmu. Juose yra natūralių salicilatų, kurie yra vienas iš aspirino ingredientų. 

Nebūtinai raudonos. Geltona, violetinė, auksinė arba juoda… Tai yra keletas kitų spalvų, kuriomis pasižymi avietės. O  auksinės, apskritai, yra pačios saldžiausios.

V. Juodkazienė siūlo ir kelis receptus, kuriuose išradingai panaudosite uogas. 

Braškių ir sūrio salotos

Jums reikės:

Saujos graikiškų riešutų

„Iceberg“ salotos

Saujos šviežių braškių

Mėlynojo svogūno

Gabalėlio pelėsinio sūrio

Šlakelio alyvuogių aliejaus

Šlakelio aviečių acto

Šlakelio balzaminio acto

Pagaminimas:

Peiliu sukapokite graikinius riešutus ir maišydami apskrudinkite sausoje keptuvėje. Nuplaukite, nusausinkite „Iceberg“ salotą ir suplėšykite lapus į didelį dubenį. Tuomet sumaišykite su perpus perpjautomis braškėmis, pusžiedžiais supjaustytu mėlynuoju svogūnu ir pelėsinio sūrio trupiniais. Salotas apliekite alyvuogių aliejaus, aviečių acto ir balzaminio acto mišiniu, papuoškite skrudintais riešutais ir skanaukite.

Rikotos keksiukai su šilauogėmis

Jums reikės:

100 g sviesto

2 kiaušinių

Nedidelės stiklinės cukraus

Pakelio rikotos sūrio

Stiklinės miltų

Žiupsnelio kepimo miltelių

Saujos šilauogių

Pagaminimas:

Ištirpinkite ir atvėsinkite sviestą. Kiaušinius plakite su cukrumi, kol jis ištirps. Tuomet sudėkite rikotos sūrį ir supilkite sviestą, gerai išmaišykite. Miltus sumaišykite su kepimo milteliais ir suberkite į tešlą. Atsargiai įmaišykite šilauoges. Galiausiai paskirstykite tešlą į keksiukų formeles ir pašaukite į iki 180 laipsnių įkaitintą orkaitę. Kepkite apie 20–30 minučių. Skanaus!